
Šį darbelį jau vakar nusižiūrėjome knygoje „Didžioji spalvota darbelių knyga vaikams” (Ursula Barff, Inge Burkhardt ir Jutta Maier). Šiandieną ryte suvalgėme jogurtuką ir sėdome daryti gaidelio su velykiniu lizdu.

Šiandien – antroji vaikų atostogų diena. Atsibudome, o dangus baisiausiaai apsiniaukęs…Dar iš pradžių lyg ir sukau galvą, ką daryti (ta prasme, ar važiuojame į muziejų), bet gan greitai pradėjo krapnoti. Tai nulėmė, kad šiandien – skirtingai, nei vakar – likome namuose. Tačiau…toliau vykdome kultūrinę programą. Kadangi savo pavasario knygai visur ieškojau įvairiausių kiaušinių marginimo būdų, nusprendėme šiandien su vaikais keletą jų išbandyti.

Šį Velykinį darbelį radome knygoje “Didžioji spalvota darbelių knyga vaikams” (Ursula Barff, Inge Burkhardt ir Jutta Maier). Kadangi dar tebeturėjome tuos kietai virtus kiaušinius, kurie pozavo lizdelyje, tai iš jų ir padarėme gaidžiukus.

Kadangi artėja šv. Velykos, tai tenka raitotis rankoves ir daryti Velykinius darbelius.
Šis darbelis vadinasi „Saugomas Velykų lizdelis”. Jį radome Ursulos Barff ir Juttos Maier knygoje „3-ioji darbelių knyga visai šeimai. Viskas iš popieriaus ir kartono” (daugiau…)

Šiandien prasidėjo vaikų atostogos. Pagalvojau, kad turiu prabangą būti su jais per jų atostogas, todėl reikia tą laiką leisti prasmingai (na, bent jau darbo dienomis, kai tėtė išeina į darbą, o mes…galime būti namuose, bet galime ir pasidaryti turiningą atostogų stovyklą…tiesiog patys!). Kadangi niekur nevažiuojame, o atostogos truks net dvi savaites…surezgiau planą chuliganą: kiekvieną dieną pirmoje dienos pusėje įgyvendinti kultūrinę programą. Iš esmės tam reikia tik dviejų dalykų: pasiryžimo ir gero oro…na, bet net ir blogu oru galimą kažką daryti namuose!

Vienas labai gražus laiškas šiandien įkvėpė pagalvoti apie vardus… Cituojant Šekspyrą: „What’s in a name? A rose by any other name would smell as sweet”. Iš tiesų…gali įvardinti „rože”, o gali „bože”, bet kvepės ir atrodys lygiai taip pat:) Arba yra ir lietuviška patarlė: „Kaip pavadinsi – nepagadinsi”. Vadinasi, ne vardas mus apibrėžia, o MES vardą. Ir vis dėlto…

Prisimenu, kokia buvo mano nuostaba, kai Anna pasakė, kad savo 40metį švęs…liepą (gimusi sausio 13). Kai paklausiau, kodėl?, ji atsakė, kad tada juk daug geresnis oras, galima švęsti lauke, o koks skirtumas, kada švęsti! Be to, Švedijoje tai ganėtinai įprasta. Juokas juokais, bet šiemet būtent taip jaučiuosi, kai pasisuka kalba apie vaikų gimtadienius: Mortos šventėme gerokai anksčiau, nes važiavome į Italiją, Vilhelmo – gerokai vėliau, o Augusto – anksčiau. Ir ne kokia nusususia savaite, o NORMALIAI 😀 Aišku, ne pusmečiu kaip Anna, bet…

Kodėl balandžio antrąją? Ogi todėl, kad būtent šiandien gimė H.Ch.Andersenas. Ta proga Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius jau septynioliktą kartą paskelbė geriausių ir reikšmingiausių vaikų bei paauglių knygų sąrašą.

Keletą dienų ieškojau informacijos, kodėl kūdikis…save drasko. Tiesiog Gertrūda – vos ją nurengi (ar perrengti, ar keisti sauskelnes ir pan) – iškart puola save draskyti. Siaubas kažkoks… Tuo pačiu radau nemažai informacijos apie tai, ką daryti, kai vaikas save skriaudžia. Taigi: atsakymai į dvi problemas viename straipsnyje.

Ar žinote, kaip vadinasi utėlių invazija? Ogi pedikuliozė. Medžiagą apie utėles prisiminti paskatino skelbimas Vilhelmo mokykloje: Jos sugrįžo! (ir didelė utėlės nuotrauka) Brrrrrrrrrr…… Esmė ta, kad čia požiūris į utėles tikrai skiriasi nuo esančio Lietuvoje.