http://www.alfa.lt/straipsnis/154115

Dažnai susiduriame su tokia situacija: norime siekti tikslo, susirasti draugų, baigti mokyklą gerais pažymiais ar pakliūti į mokyklos krepšinio komandą. Dažniausiai pradžioje viskas sekasi labai neblogai, bet pamažu ima trūkti parako, kol galiausiai išvis nebeturime jėgų ko nors imtis. (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/154424

Paaugliams labai svarbu, kad viskas būtų „teisinga“. Jie gerbia ir mėgsta tuos tėvus, mokytojus ir kitus suaugusiuosius, kurie elgiasi „teisingai“. Jeigu tik paauglys nusprendžia, kad tėvai jo nesupranta ir elgiasi netinkamai, geriems santykiams iškyla grėsmė. Vienas būdas, kaip išvengti tokios krizės, yra susikurti taisykles ir jų laikytis. (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/155461

Nežinau kaip jus, bet mane vaikų peštynės visada išbalansuoja. Dažniausiai jos būna dėl ko nors tikrai labai svarbaus: pavyzdžiui, paskutinės peštynės buvo dėl to, kas rankose laikys Mazda puodelį. Atrodo, jau nebėra jėgų klausytis viso to, kas vyksta tarp jų. Ką jau ten jie – pačiai susibodo pykti, kelti balsą ir jiems grasinti (kad neteks malonumo, bus nubausti ir t. t.). Pažįstama situacija? (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/155480

Galime atsikvėpti – įveikėme sunkiausią etapą: dauguma vaikų apsiprato mokykloje, susitaikė, kad mokykloje yra kitaip nei darželyje, kad mama ar tėtis nebegali bet kada ateiti ir pasiimti. Daugumai vaikų praėjo ir naujų vaikų baimė, jie susirado draugų. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip grėsmė, dabar jau matoma kaip galimybė: galimybė įgyti naujų draugų, galimybė nebebūti vadinamam peštuku, galimybė susidraugauti su mokytoja ir pan.

Ar vaikas pasikeičia?

Dauguma pradinukų vis dar labai nori eiti į mokyklą. Jiems įdomu tai, ką jie mokosi, jie nori būti geri mokiniai. Be to, jie dar nėra praradę vaikiško gebėjimo greitai įsiminti ir puikiai apdoroti naują informaciją: jų atmintis, pastabumas yra pasiekęs apogėjų. Pradinėse klasėse vaikas taip pat pagaliau supranta savąjį „aš“, susitapatina su savo lytimi, savo išvaizda, savo šeima. Jis jau supranta taisykles, gali įvardyti savo norus. Ir vis dėlto pradinėse klasėse berniukai daugiausia žaidžia su berniukais, o mergaitės – su mergaitėmis.

Ar mano vaikas laimingas?

Žinoma, nėra lengva atsakyti į tokį klausimą, bet dauguma tėvų sutiks: jei jūsų vaikas elgiasi įprastai, nekyla sunkumų (mokymosi ir elgesio), jei noriai eina į mokyklą, susiranda draugų ir gerai sutaria su mokytoja – vaikas yra laimingas mokykloje.

Deja, ne visi gali tuo pasidžiaugti. Gali iškilti rūpesčių, kokių visiškai nesitikėjote. Jei vaikas išsiskiria iš kitų, jei jam nesiseka, jei nesutaria su draugais – visa tai gali būti kylančių problemų akstinas. Tokių situacijų nenori nei mokytojai (juk jie moko ne vieną vaiką), nei tėvai (jiems nemalonu girdėti, kad jų vaikas nėra tiesiog… šaunuolis). Tokios situacijos reikalauja daug atsakomybės (ir iš tėvų, ir iš mokytojų),daug darbo ir profesionalumo.

Kokie būdingiausi rūpesčiai?

Dažnai iškylanti bėda – vaikas labai sunkiai ir lėtai mokosi skaityti. Statistika rodo, kad maždaug 1 vaikui iš 10 išmokantis skaityti reikia įdėti tikrai daug pastangų. Jei vaikas blogai skaito, pradeda atsilikti ir gilindamasis kitas disciplinas. Dažnai tokiam vaikui netrukus iškyla ir psichologinių sunkumų: jis nebesidomi mokykla, jaučiasi kvailelis. Arba tiesiog ima manyti, kad kitiems viskas einasi kaip iš pypkės ir tik jam prireikia didžiulių pastangų.

Kita bėda – mokytojų nemokėjimas ar nenoras dirbti su ypatingų poreikių vaikais, tiek su atsiliekančiais, tiek ir su gabiaisiais. Ir ypač su pastaraisiais, nes jei tokiam vaikui tiesiog duodama daugiau tokių pat užduočių, kad jis nekvaršintų galvos ir būtų ramus, žinoma, jam greitai nusibos ir jis tikrai netobulės. Jei atsiliekančiam vaikui bus sakoma: „susiimk“, „pasistenk“ nesigilinant į jo atsilikimo priežastis – irgi nieko gero. Pasitikėjimo savimi stoka ir nesaugumo jausmas gali užklupti ir gabiuosius, ir sunkiai spėjančius, jei su jais nebus dirbama profesionaliai.

Jei jūsų pradinukas pradėjo:

– čiulpti nykštį

– kramtyti nagus

– lengvai susierzinti

– nerasti sau vietos

– sunkiai susikaupti

– neramiai miegoti

Gali būti, kad vaikui mokykloje nėra gera, kad jis nesijaučia saugus.

Ar tėvai gali padėti?

Dažniausia taip. Mokykitės kartu su vaiku. Nesvarbu, kad neužduodama namų darbų – 15 min. kasdien pasikalbėkite apie tai, ką jis darė mokykloje, apžvelkite uždavinius, paskaitykite jau pažįstamą tekstą. Taip žinosite, ką vaikas veikia mokykloje, ir galėsite patys stebėti jo progresą.

Kartais mokytojos užtrunka, kol pastebi nelengvai su sunkumais susidorojantį vaiką, todėl tėvų pagalba – neįkainojama. Kuo greičiau pastebėsite, kad kažkas ne taip, tuo greičiau galėsite užkirsti problemoms kelią, tuo didesnė tikimybė greičiau įveikti visus sunkumus. Teigiama, kad 1–2 klasėse su vaiku tėvai turėtų peržvelgti tai, kas daroma mokykloje, tam skirdami 1 val. per savaitę, 3–4 klasėse – 1,5 val.

Be abejonės, labai svarbu, kad pasistengtumėte ne žlugdyti, o didinti vaiko pasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, girkite ne abstrakčiai, o už konkrečius dalykus: „Tu puikiai perskaitei šį puslapį!“ Galbūt mokytoja pastebėjo, kad vaikas judrus ir lankstus (jei to dar nebuvote pastebėję jūs) – vertėtų užrašyti vaiką į šokio ar sporto būrelį.

Pradinėse klasėse vaikai (ir tėvai) susiduria su naujais reikalavimais, kurie – žiūrint pro darželio langą – atrodė dar toli toli… Todėl nenuostabu, kad ne visiems vaikams perėjimas yra sklandus. Mūsų, suaugusiųjų, užduotis – padėti vaikui susidoroti su nauja situacija, su kylančiais sunkumais, kad šie jo nepersekiotų daugelį metų.

Džiugu, kad dauguma vaikų mokyklos iššūkius pasitinka drąsiai, bet nereikia pamiršti, kad ne visi yra „sutverti mokyklai“ – kai kuriems reikia palaikymo ir paramos – bent jau tol, kol mokykla tampa savaime suprantamu dalyku.

http://www.alfa.lt/straipsnis/155624

Vargu ar rastume nors vieną tėvą, kuris, atsiradus keblumų dėl vaikų auklėjimo, nebūtų pagalvojęs, kad gyvenimas būtų daug paprastesnis, jei priimant sprendimus nereikėtų tartis su sutuoktiniu. Teigiama, kad sutuoktinių ginčai dėl vaikų auginimo ir auklėjimo yra viena pagrindinių ginčų priežasčių. O kas laukia tų nelaimėlių, kurių požiūris į vaikų auginimą skiriasi iš esmės? Tokiais atvejais gali kilti grėsmė net pačioms tvirčiausioms santuokoms. Be to, tai, kaip tėvai įveikia kylančius nesutarimus, daro tiesioginę įtaką ir santykiams su vaikais. (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/157698

Nauji gebėjimai

Šio amžiaus vaikas yra ir labai kūrybingas. Netruksite pastebėti, kad daug ką jis jau daro savaip, ne taip, kaip darote jūs. Be to, jis gali pademonstruoti ir įsivaizduojamąjį žaidimą. Pavyzdžiui, iš jūsų rankų paimti šaukštą, kurio iš tiesų jūs neturite. Humoro jausmas, mokėjimas panaudoti daiktus savo tikslams pasiekti (nors ir ne pagal paskirtį) – visa tai rodo, kad jūsų mažylio mąstymas įgauna naują pobūdį, t. y. tampa nuoseklesnis ir logiškesnis. Taip tobulėdamas vaikas vis labiau supranta ir savo jausmus: jis jau supranta, kad jūs jį mylite ir linksmą, ir liūdną, ir drąsų, ir išsigandusį. Išgyvendamas visus jausmus ir nuolat jausdamas jūsų meilę vaikas nebijos būti tuo, kas iš tiesų yra. (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/157655

Mėgdžiojimas atskleidžia emocijas

Vos peržengę pirmųjų metų slenkstį mažyliai jau moka jus prajuokinti. Vaikai jau supranta, kaip elgiasi suaugusieji, žino, kas sukels jums teigiamas emocijas, todėl stengiasi tai daryti. Būtent nuo to prasideda emocinis vaiko brendimas. Dabar vaikui nebereikia laukti, kol jūs jam suteiksite teigiamų emocijų – jis pats jau gali jums sukelti džiugių išgyvenimų. (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/157696

http://www.alfa.lt/straipsnis/157695

Kaip mažylis sprendžia problemas?

Gal ir sunku tuo patikėti, bet, pavyzdžiui, pamatęs savo mėgstamą žaisliuką nepasiekiamoje vietoje, vaikas pasitelks visus verbalinius ir neverbalinius gebėjimus, kad jūs jam padėtumėte. Galbūt vaikas jus nustums prie lentynos ir parodys į žaisliuką. Galbūt rodys nepasitenkinimo minas, jei iškart nesusivoksite, ką jis jums rodo, o – gavęs tai, ko norėjo – apdovanos jus pačia mieliausia ir nuoširdžiausia šypsena. Tokie „dialogai“ tik dar kartą patvirtina, kad jūsų mažylis jau puikiai moka išsakyti savo norus ir spręsti problemas. (daugiau…)

http://www.alfa.lt/straipsnis/157527