„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai III dalis
2008 08 05

http://www.alfa.lt/straipsnis/157696

Kalbos proveržisKažkur tarp 18 ir 24 mėnesių kaip iš gausybės rago pasipila žodžiai. Žodžiai atsiranda, nes vaikas jau turi bendravimo (nors ir neverbalinio) patirties. Maždaug apie antrąjį gimtadienį vaikas jau puikiai žino, kad žodelis „myliu“ nusako visus tuos nuostabius jausmus, kuriuos judu jaučiate, visus apkabinimus, bučinius, meilius žvilgsnius ir patapšnojimus per petį. Mažylis supras tokį abstraktų žodį, kaip „meilė“, tik todėl, kad patyrė tą elgesį, kuris yra meilės pagrindas. Dvimetis puikiai supranta, kad meilė yra ir tada, kai jūs jam padedate nugalėti susierzinimą arba švelniai apkabinate, kai jis supyksta.

Dvejų metų vaikas jau puikiai supranta, ką reiškia pyktis, šiluma, meilumas, susierzinimas, smalsumas ir užsispyrimas, nes tuos jausmus jautė jis, jautėte jūs ir apie juos kalbėjotės (arba bent jau rodėte savo reakciją). Taigi galima teigti, kad vaikas visų pirma supranta veiksmą arba daiktą, o žodžiai vėliau juos įvardija. Kas yra meilė, mažyliai visa savo esybe pajunta kur kas anksčiau, nei išmoksta pasakyti „myliu“.

Kas būdinga?

Kaip jau minėta, nuo 18 iki 24 mėnesių vaiko elgesys tampa vis sudėtingesnis. Jau 16 mėnesių vaikas gali kviestis jus žaisti drauge, kartu juoktis, kartoti garsus ir veiksmus. Jei nuolat bendravote su vaiku, jis jau labai daug ką gali padaryti ir tikrai nemažai supranta.

Pusantrų metų vaikas jau gali:

– Drauge žaisti (kartu statyti bokštelį, kartu juoktis, mėgdžioti jus ir pan.)

– „Įgarsinti“ norus galbūt tai bus tik „yyyy“ ir „ūūūū“, tačiau jie turės prasmę. Kai kurie vaikai jau netgi puikiausiai kalba, bet tokių nėra dauguma.

– Parodyti jausmus. Šio amžiaus vaikai yra mimikos meistrai.

– Bendrauti gestais. Viskas, ko vaikas negali pasakyti, gali būti parodyta (ar suprantate, čia jau kitas klausimas).

– Judėti erdvėje. Tokio amžiaus vaikai labai mėgsta būti mėtomi ir vėtomi, o su broliais bei seserimis mėgsta voliotis tarsi maži liūtukai iš „Discovery“ kanalo!

– Rodo išvystytą stambiąją motoriką: paima ir duoda, vejasi, ieško, lipa, mėgdžioja ir pan.

Šio periodo pabaigoje dauguma mažylių jau gali būti ne tik kartu su tėvais, bet ir netoli nuo jų. Pavyzdžiui, mažylis gali žaisti su puodais virtuvėje, kai jo mama dirba kitame kambaryje. Jei mama atsiliepia į vaiko „kalbėjimą“, vaikas neturėtų pulti jos ieškoti. Šis gebėjimas bendrauti per atstumą dažniausiai išugdomas iki 18 mėn. Jei vaikas yra vyresnis ir vis dar nepaleidžia jūsų, gali būti, kad yra labai jautrus, gali būti, kad nesijaučia saugus, gali būti, kad jam skiriate per mažai dėmesio. Bet kuriuo iš minėtų atvejų verta pasikalbėti su specialistu. Jei viskas gerai – tuo geriau.

Mėgdžiojimas

Su kiekvienu mėnesiu vaikas vis geriau pastebi ir vis „profesionaliau“ mėgdžioja suaugusiuosius. Ne veltui darželių auklėtojos sako, kad iš vaiko čiauškėjimo nenorėdamos viską sužino apie jo šeimą, nors tiesiogiai vaikas apie ją ir nekalba. Šiuo metu vaikas sieja tai, ką girdi, su tuo, kaip elgiatės, ir su savo elgesiu.

Po antrojo gimtadienio vaikas kopijuoja net sudėtingiausias bendravimo sekas ir perkelia jas į savo bendravimą. Juk ne vienas slapta nusišypsojome, kai pačiupęs mobilųjį telefoną vaikas pakeltu balsu pakalba ir numeta jį ant stalo lygiai taip pat, kaip jūs padarėte vakar! Mėgdžiodamas vaikas mokosi bendrauti, o vėliau ir kalbėti. Skatinkite mėgdžiojimą. Pavyzdžiui, jei matote, kad vaikas tranko duris norėdamas jas atidaryti, parodykite, kaip tai reikia padaryti. Tegul mėgdžiojimas tampa rutinos dalimi, tikslinga bendravimo priemone.

Galite žaisti žaidimus, kai jūs (arba vaikas) kartojate vienas kito judesius (labai gerai yra ir juos įvardyti). Šokimas ir šokinėjimas irgi nėra beprasmė veikla. Jeigu įsijungę radiją šokate ir šokinėjate, tą patį daro ir mažylis, nes nori būti toks, kaip mama / tėtė.

Kai kuriems vaikams nepatinka mėgdžioti. Jie mato ir supranta, kad sukate rankas („saulė virė, saulė virė“), kad pasistiebę ant pirštų galiukų siekiate dangaus, bet patys nemoka to padaryti. Būkite kantrūs. Pagalvokite apie save. Juk – jei mokate žaisti tenisą arba golfą – tikriausiai nepamiršote, kokie buvo pirmieji bandymai (nebūtinai tokie drastiški kaip mano, kai pirmą ir paskutinį kartą žaisdama golfą išsinarinau riešą…) Kai kuriems žmonėms užtenka vieną kartą pamatyti, kad puikiausiai atkartotų, ką matė, bet kitiems tam prireiks daugiau pastangų, kad pakartotų norimą veiksmą. Teks jį suskaidyti gal net į 10 mažų žingsnelių. Stebėkite, kaip sekasi jūsų vaikui.

Lygiai tas pats ir su garsais. Vieni kartoja viską tarsi maži beždžioniukai, o kiti nekartoja nieko. Taigi geriausia yra džiaugtis tuo, ką jūsų vaikas gali ir nepasiduoti. Jokiu būdu neprilipkite prie vaiko su prašymais kartoti žodelius ir pan. Vaikai – kaip ir suaugusieji – yra linkę vengti to, kas nepasiseka iš karto. Tačiau vaikai – priešingai nei suaugusieji – nejaučia diskomforto, jei nepasakote, kad taip turi būti. Pradėkite nuo to, ką vaikas gali, ir mažais žingsneliais judėkite į priekį.

Tarkime, jūsų vaikas labai gerai laksto. Eikite į lauką, daug lakstykite, nupirkite įvairiausių priemonių fiziniam vaiko vystymuisi skatinti. Jei matote, kad jūsų vaikui labiausiai patinka dainuoti, dainuokite kartu. Kaip jau minėta, visada skatinkite tai, ką vaikas daro gerai. Atkreipkite dėmesį į tai, ką vaikas jau daro, ir paverskite tai prasminga veikla.

Mėgdžiojimo svarba antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais yra neišmatuojama. Labai greitai ir be ypatingų pastangų vaikas gali išmokti sudėtingų veiksmų paprasčiausiai mėgdžiodamas jus. Teigiama, kad mėgdžiojimas pasiekia piką maždaug 18 mėnesį.

Nuorodos į kitas šio straipsnio dalis:

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai I dalis

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai II dalis

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai IV dalis

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai V dalis