http://www.alfa.lt/straipsnis/157695

Kaip mažylis sprendžia problemas?

Gal ir sunku tuo patikėti, bet, pavyzdžiui, pamatęs savo mėgstamą žaisliuką nepasiekiamoje vietoje, vaikas pasitelks visus verbalinius ir neverbalinius gebėjimus, kad jūs jam padėtumėte. Galbūt vaikas jus nustums prie lentynos ir parodys į žaisliuką. Galbūt rodys nepasitenkinimo minas, jei iškart nesusivoksite, ką jis jums rodo, o – gavęs tai, ko norėjo – apdovanos jus pačia mieliausia ir nuoširdžiausia šypsena. Tokie „dialogai“ tik dar kartą patvirtina, kad jūsų mažylis jau puikiai moka išsakyti savo norus ir spręsti problemas.

Visų šių gebėjimų užuomazgos glūdi ankstyvojoje kūdikystėje, kai jūs – sąmoningai ar ne – nuo pat gimimo su juo kalbėjotės, pasakojote jam apie jį supantį pasaulį. Jau tada vaikelis suprato, kad savo šypsena gali priversti ir jus šypsotis, o jo čiauškėjimui būtinai atitarsite. Pamažu jūsų kūdikis supranta, kad nors esate atskiri žmonės, jo elgesys gali lemti jūsiškį ir atvirkščiai.

Maždaug pusantrų sulaukęs mažylis jau supranta daugiau sekų: ne tik erdvės, bet ir priežasties-pasekmės. Jis jau gali įsivaizduoti ne tik vieną bučinį, bet ir bučinių liūtį ir suvokti, kad bučiniai, apsikabinimai, švelnūs kuždesiai asocijuojasi su jumis. Šis gebėjimas pažinti ir kurti sekas kuria saugumo jausmą: pavyzdžiui, kaip puiku žinoti, kad nusišypsojęs sulauksi atsakomosios šypsenos!

Kadangi mažylis supranta jau labai daug ką, jis žino, kad jūs šypsotės ne visada (ir žino, dėl ko nesišypsote), kad yra būdų norams įgyvendinti. Bendraudamas su jumis vaikas jau sieja pavienius veiksmus. Be to, šio amžiaus tarpsnio mažyliui itin aktualu išmokti gauti būtent tą žaislą, kurio jis nori, valgyti tą maistą, kuris jam skaniausias, ir pan. Taigi nemanykite, kad čia ožiukai: juk vaikas nesupranta, kad ne visada gaus tai, ko nori. Jam tiesiog labai smagu, kad jūs vis dažniau suprantate jo norus, todėl stengiasi atrasti būdą, kuris – tarsi mostelėjus burtų lazdele – padėtų įgyvendinti visus jo norus.

Per stebuklingai trumpą laiką vaikas pažengė nuo šypsenos iki 30 žingsnelių reikalaujančio „veiksmo plano“, padedančio jam gauti tai, ko nori. Visas vaiko neverbalinis bendravimas – ropojimas, vaikščiojimas, rodymas, griebimas, balso pasitelkimas, lipimas – tapo tokie tobuli, kad vaikas gali jais naudotis tikrai efektyviai. Visi šie susieti veiksmai yra vaiko norų, jam paklūstančių raumenų ir gebėjimo organizuoti savo elgesį rezultatas.

Emocinės ir socialinės vingrybės

Iš pradžių vaikas siekia gauti tai, ko nori. Tačiau pamažu vis labiau pastebi aplinką, kuri jam atskleidžia naujus gyvenimo tarp žmonių klodus. Visų pirma vaikas pastebi, kad po tam tikro jo elgesio sulaukia bučinių, apkabinimo, o po kitokio elgesio – pikto balso, surauktų antakių ir net šiurkštumo. Tėvai netgi pastebi, kad vaikas bemat reaguoja, jeigu jie grįžta linksmi iš darbo – ima krizenti iš laimės ir tik ir laukia to momento, kol bus pamėtytas, pakutentas ir pan. Tačiau išvydęs susirūpinusį, pavargusį veidą dažnai atsitraukia ir nusliūkina tolyn.

Visis šie nauji emociniai ir socialiniai potyriai padeda vaikui suvokti ir galiausiai įvardyti save: „Aš moku gerai apkabinti broliuką“, „Mane pamatęs tėvelis šypsosi“, „Kai tėvelis piktas, aš bėgu pas mamytę“ ir t. t. Visi šie – iš pradžių nesusiję savęs suvokimo pumpurėliai – padeda formuotis vaiko „aš“. Matydamas, kaip jūs reaguojate į jo elgesį, ir pamažu vis geriau suprasdamas, ko iš jo tikitės, vaikas formuoja aiškų savo paveikslą.

Taip, kaip formuojasi vaiko „aš“, formuojasi ir kitų supratimas. Jei mama ir tėtė iš esmės yra šilti ir mylintys žmonės, mažylis mano, kad ir kiti žmonės yra jam geranoriški. Jeigu mažylio tėvai neskiria jam dėmesio, nėra jam šilti, vaikas netrunka manyti, kad jis niekam nerūpi. Toks vaikas arba nutolsta, arba tampa itin prieraišus, nes jis nori įsitikinti, kad bent jau tie, kurie yra jam artimi, visada bus šalia. Tokio amžiaus vaikas dar nesugeba galvoti: noriu, kad mamytė / tėvelis leistų daugiau laiko su manimi. Tokiam vaikui atrodo, kad taip ir turi būti, kad toks yra pasaulis. Teigiama, kad daugybė jau suaugusių žmonių charakterio savybių jie atsineša būtent iš šio laikotarpio, kai formavosi jų pasaulio suvokimas.

Formuojasi charakteris

Prieš antrąjį gimtadienį išryškėja ir vaiko charakteris. Ar vaikas yra nutrūktgalvis, ar bailiaširdis? Ar vaikas nuolat įsikibęs? Ar jis užsispyręs, tylus, švelnus? O gal jis labai greitai užpyksta ir nuolat protestuoja? Gal jūsų dukrelė jau gimė koketė? O gal be galo pasitikinti savimi?

Visos pagrindinės emocijos – priklausymas, atkaklumas, artumo siekis, pyktis, smalsumas, noras pažinti, malonumų siekis, gebėjimas išsikelti tikslus ir frustracija – iškyla būtent dabar. Viena svarbiausių užduočių, kurios atitenka tėvams, yra padėti vaikui suprasti ne tik aplinką, bet ir jausmus. Tik jūsų dėka vaikas išmoks (arba ne) vartoti žodžius ir pasitelkti judesius tam tikra logine seka, kad papasakotų apie savo jausmus, norus ir poreikius. Informaciją, kaip tai daroma, vaikas susirenka iš jūsų gestų, balso intonacijų ir tiesiog stebėdamas jūsų bendravimą.

Nuorodos į kitas šio straipsnio dalis:

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai I dalis

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai III dalis

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai IV dalis

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai V dalis