Atrodo, dar vakar galvojau, ką parašysiu apie Gertrūdos trečią mėnesį, o jau prabėgo vos ne keturios dienos nuo „sukaktuvių”! Ech, tas Laikas… Taigi mūsų kruopai – jau trys mėnesiai. Ir iš tiesų mergina – jau dičkė. Vis sakau ir sakau visiems, kad su Gertrūda visiškai nelaukiu, kada ji čia pradės kažką daryti…laikau ant rankų ir…galėčiau taip laikyti ir (bent jau kurį laiką) visai nepasigesčiau visų tų sėdėjimų ir vaikščiojimų. Ir vis dėlto… (daugiau…)
Prieš savaitę gavau štai tokį laiškelį:
Si karta tokia situacija-kai sunui sueis du metukai, gims sese.Man darys cezari, beveik savaite nebusiu namie, tai bus musu pirmas issiskirimas.Renku informacija, kaip paruosti vaika-kol kas dauguma psichologu siulo tokiam mazam vaikui isvis nieko neaiskint, neva per mazas suprasti ir tesiog naujagimi pateikt kaip jau ivykusi fakta. (daugiau…)
Trečias kartas nemeluoja! Užtrukau nuo antros knygos aprašymo, tačiau dabar vieną po kitos aprašysiu dvi knygas. Pirmoji – Dale M.Jacobs ir Renne G.Jacobs knyga „TVARDYKITĖS. Kaip tėvai turi bendrauti su vaikais”. Knygą išleido „Šviesa” 2001aisiais. Knygos aprašyme rašoma, kad knygoje apstu naudingų ir neglobėjiškų minčių ir siūlymų, rašoma trumpai, glaustai ir pagal temą. Trumpai, glaustai – faktas. Knygelė – tik nepilnų 133 puslapių, o ir pati tikrai nedidutė. Vienu žodžiu, perskaityti ją galima „vienu prisėdimu”. (daugiau…)
Kaip jums toks pasiūlymas: jūsų vestuves – apmokėtos (su puota, šokiais, priėmimu ir net fejerverkais) IR jums dar sumoka 2 000USD, kad tuokiates. Ir čia dar ne viskas. Gimus pirmam vaikui – gaunate 2 000USD išmoką, antram – 3 000USD, žodžiu, įmokos ima augti taip, kad už septintą vaiką – 100 000USD. Taip, ŠIMTAS TŪKSTANČIŲ. Tai aš taip „primečiau“, kad Gertrūda mums būtų „padengusi“ nemažą dalį buto paskolos:))) Visa tai daroma norint paskatint gimstamumą. Žinoma, ne Lietuvoje – juk būtų daug plačiau nuskambėjusi tokia iniciatyva. Beje, ir Kalnų Karabache (taip, būtent ten) ši iniciatyva – PRIVATI, o ne valstybinė. Tik, kaip visada, ir čia keletas niuansų. Pavyzdžiui, kad esate viena iš 560 (!) besituokiančių porų. Oi…
Daugiau apie tai pasiskaityti ir paganyti akis į foto reportažą galite ČIA.
Įdomu, kiek vaikų kasmet pasiekia vaistus ir…sukramsnoja. Net baisu pagalvoti, ką turi išgyventi suaugusieji, kai supranta, kad vaikas pasiekė vaistus, nes jie juos padėjo ne vietoje. Kartą taip atsitiko ir mums. Kai gimė Vilhelmas, Augustui buvo 1 metai ir 10 mėnesių. Po kelių savaičių – abu būdami namie – staiga apsidairėme, kad nėra Augusto. Radome jį miegamajame baigiantį išgertį visą buteliuką vit D (kurį tik ką nupirkome Vilhelmui). VISĄ. Buteliuką jis rado ant spintelės šalia lovos.
Prieš keletą dienų viena draugė pasidalino nuoroda į dar niekada nematytą interneto puslapį – HomoSanitus. Kadangi Lietuvoje labai mėgau pasiurbčioti kavytę „trys viename”, tai net žandikaulis atvipo, perskaičius, kokią gerybę ši kavikė turi savo pakuotėje. Įdomu buvo (dar kartą, nes jau buvau skaičiusi viename amerikiečių portale) perskaityti, kad infarktas – užkrečiamas….Hmmmm…Noriu tikiu, noriu ne, bet paskaitinėti visai įdomu!
Vis rečiau rašomi tai, ką dar mūsų kartos žmonės pavadintų „tikru“ laišku – ranka rašytas laiškas. (Nors – bent jau man – nepaprastai malonu gauti atvirlaiškį arba ranka rašytą laišką…nepaprastai malonu). Mūsų vaikams „tikras“ laiškas jau yra elektroninis laiškas. Žinoma, kai kurie dar žino, kad, pavyzdžiui, promočiutei elektroninio laiško neparašysi, tačiau tikrai ne visi. Žinoma, kaitos kratytis nereikia. Galbūt tai ir yra nauja „norma“ kompiuterizuotame pasaulyje? Juk darbe mažai kas bėra rašoma ranka, o universitetuose jau dažnai net nebepriima darbo, jei jis rašytas ranka. Visuomenė prisitaiko, ir tiek.
Kadangi abudu nerūkome, su vaikais nuo pat mažumės apie rūkymą kalbame gan griežtai. Ką reiškia „griežtai”? Ogi tai, kad neslepiame nieko, ką žinome apie rūkymą! (daugiau…)
Mane erzinaaaaaaaaa! Deja ne visi vaikai tai pasako. Visą šią savaitę (spalio 20-25 dienomis) Lietuvoje vyksta vaikų palaikymo akcijos, parodos, mokymai, diskusijos, skirtos tarptautinei dienai be smurto prieš vaikus. Dar spalio 20 dieną perskaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad, TNS Gallup atliktu tyrimu, kas antras vaikas smurtą patiria namuose, beveik 70 proc. vaikų patiria patyčias ir smurtą mokyklose. Dėl mokyklų – kažkodėl nesistebiu. Šiemet į mokyklą vaikus (2001 gimimo, kaip Augustas) išleido keletas mūsų pažįstamų. Ir – negaliu patikėti – net trys jau skundėsi, kad mokyklose iš visų jų tyčiojasi. Dar vakar irgi viena pažįstama parašė, kad jos vaiką vyresnės mergaitės „mažium” vadina, erzina…
Šios dienos Augustas laukė visą savaitę. O šiandien…spirgėjo it uodegon įkąstas visą dieną. Jeigu Vilhelmo ir Mortos mokykloje didžiausia šventė – metų pradžios Fancy Fair, tai Augusto mokykloje yra dvi tokios šventės: Hallowee’nas su fejerverkais ir metų pabaigos šventė. Šiandien buvo tas Hallowee’nas. Taigi jau vakar vakare abu vaikinai tiesiog išsiprašė, kad važiuotumėme į parduotuvę pirkti kostiumų. Nors ir labai tingėjau…teko. Parsivilkome iš parduotuvės jau po 21val., tačiau laimės – pilnos kelnės, nes Augustui parsivežėme velniūkščio kostiumą, VIlhelmui – šikšnosparnio, o Mortai – irgi mažučio velniūkščio. Beje, kostiumus rasti nebuvo lengva, nes ir VIlhelmas, ir Morta nenori nieko „mandro”: turi būti tai, kas jiems patinka, tačiau paprasta….Jau vakar vakare kostiumus vaikai išsimatavo, susidėjo visus papildomus aksesuarus ir ėmė laukti šiandienos. (daugiau…)