Trečias kartas nemeluoja! Užtrukau nuo antros knygos aprašymo, tačiau dabar vieną po kitos aprašysiu dvi knygas. Pirmoji – Dale M.Jacobs ir Renne G.Jacobs knyga „TVARDYKITĖS. Kaip tėvai turi bendrauti su vaikais”. Knygą išleido „Šviesa” 2001aisiais. Knygos aprašyme rašoma, kad knygoje apstu naudingų ir neglobėjiškų minčių ir siūlymų, rašoma trumpai, glaustai ir pagal temą. Trumpai, glaustai – faktas. Knygelė – tik nepilnų 133 puslapių, o ir pati tikrai nedidutė. Vienu žodžiu, perskaityti ją galima „vienu prisėdimu”.

Pradėsiu nuo to, apie ką įspėja autoriai: „nėra stebuklingos vaikų auklėjimo formulės. Nėra vienodai veiksmingų būdų. Tas pats būdas gali netikti kiekvienam vaikui. Šios knygos teiginiai yra psichologiškai pagrįsti. Jie – tarsi gairės tėvams. Išbandžius keletą pateiktų būdų ir ne iš karto pasiekus rezultatų, svarbu neprarasti noro.” BINGO! Esmė ir yra ta: nesvarbu, kiek knygų skaitysite, kartais atrodys, kad iš tiesų skaitote „nesąmones”, visiškai netinkančias jūsų vaikams. Tokie ir yra ta tėvystė: kartais skaityti tenka labai daug, kad atrastum tai, kas tau tinka/patinka. Kartais linksma skaityti besipliekiančių mamyčiu diskusijas, kada „geriausia” yra daryti viena ar kita vaikui… Turibut viena geriausiai tinka X vaikui, o Y vaikui – kita. Štai ir visa paslaptis!

Pavyzdžiui, aš esu linkusi postringauti, moralizuoti, nors puikiai žinau, kad tai – nieko gero. Knygoje patariama to atsisakyti ir visus liepimus bei prašymus vaikams dėstyti trumpai. Vaikas viską žino ir supranta. Kitas patarimas, kuris, manau, praverstų daug kam ir santuokoje, ir šiaip bendraujant su aplinkiniais – nenukrypkite nuo temos. Žinoma, žmogiška prigimtis verčia mus viską įsprausti į vieną pokalbį (ypač, jei jis – pakeltu tonu), tačiau efektyviausi yra tie pokalbiai, kai kalbame viena tema. Beveik visi žinome ir tai, kad nereikįtų vartoti „visada” arba „niekada” – ypač apimtiems pykčio, bet kas prisidėjęs ranką prie širdies pasakytų, kad NIEKADA šių žodžių nevertoja pykčio akimirką? Taigi visai naudinga buvo perskaityti priminimą, kad visgi…nevalia. Be to, apimti pykčio ar įtampos, pasakome ir skaudžių žodžių, kurie irgi žeidžia. Užgaulūs žodžiai įstringa vaiko atmintyjhe daug ilgiau, nei pagyrimas… Turbūt visi galime prisiminti tokių akimirkų, kai žodis išlėkė žvirbliu? Gėda, ar ne?  Dar kita frazė, kuri – pripažinkime – VISADA ant liežuvio galo: „aš tau sakiau!”. Tvardykitės. Geriausia tokiu atveju – tyla. Nutylėdami nežeminame vaiko, elgiamės draugiškai ir leidžiam jam mokytis iš patirties.

Dar keletas pavyzdžių, aptariamų knygoje:

„Kai aš (buvau mažas)…”

„Kodėl (tu taip pasielgei)…?”

Ir dar. Auksinė tiesa. Jeigu jau atsakėte vaikui „ne”, svarbiausia laikytis iki galo. Su Augustu susitarėme, kad per atostogas nebus visai kompiuterio. Šiandien (trečiadienis) jau nebėra nė vieno klausimo/prašymo: na, o gal truputį??? O žinot, kada susitarėme? Vakar. Užteko vienos dienos.

Nepamirškite humoro jausmo, laikykitės duoto žodžio, išmokite klausyti, supraskite, kad padariniai (bausmės) – natūrali gyvenimo patirties dalis. Padariniai padeda vaikams įgauti savitvardos. Jie skatina mokytis būti įžvalgiems, planuoti bei priimti sprendimus. Aš noriu, kad mano vaikai tai mokėtų. O jūs?

Šioje mažutėje knygelėje rasite daug patarimų. Tikrai juos būsite jau girdėję – bent jau viena ausimi. Tačiau man patinka vis grįžti prie jos…na, kad „užtvirtinčiau” paprastas tiesas.

Beje, patarimai (su konkrečiais pavyzdžiais) siūlomi ikimokyklinukų, mokyklinio amžiaus (mūsų supratimu, pradinukų) ir paauglių tėvams. Kai paskutinį kartą skaičiau, mano vaikai dar buvo ikimokyklinukai, todėl kitas patarimų dalis praleisdavau. Šįkart su pasimėgavimu perskaičiau ir patarimus pradinukų tėvams. Ir teko pripažinti, kad dar ojojoi turiu kur tobulėti. Pavyzdžiui, mane tiesiog iš proto veda tai, kad Augustas – paliepus jam ką nors daryti – varto akis, nueina burbėdamas ir pan. Pasirodo, tai dar viena puiki proga išmokti TVARDYTIS. Svarbiausia: ar vaikas jūsų klauso, ar ne. Jei paklausė, ignoruokite jo protestą (žodinį), grimasas ar paskutinę repliką (dažniausiai sviedžiama jau nueinant daryti to, ko paprašėte). Žinote, kas tokiu atveju veiksmingiausia? Ogi priešinga natūraliai reakcija: padėkokite, kad vaikas daro tai, ko paprašėte!

Knygos gale yra sąrašaspasakymų, kuriuos derėtų sakyti vaikui ir kurių nederėtų sakyti auklėjant vaikus bei…gražios išvados.

Taigi TVARDYKITĖS – trumpas, malonus ir aiškus skaitinys. Kol kas su vaikais stengiuosi nepamiršti šių patarimų ir vis save stabdau: tvardykis, mama, tvaaaardddyyyyyykis. Tikiuosi, kad su laiku ši mantra padės bendraujant ir su aplinkiniais.