Štai ir laikas paskelbti naują konkursą. Kadangi grėsmingai artėja Mamos diena, o po jos – nespėjus nė apsižvelgyti – atlekia ir Tėtės diena, tai, žinoma, geriausias konkursas: ką galime padovanoti Mamai ir Tėtei? Į kokį darbelį galima sudėti šypseną, juoką ir tą besąlygišką meilę, kurią vaikai jaučia savo tėvams…kad ir kokie jie būtų!
Amžius: Siūloma 3+. Aš sakyčiau, kad 2-5 metai. Lavina: smulkiąją motoriką, padeda išmokti spalvų pavadinimus, moko žaisti pagal taisykles ir iš tiesų moko kantrybės . Gamintojas: Selecta Spiel.
Kadangi pastarosiomis dienomis kalbėjome apie vyrus ir moteris, apie lyčių lygybę, tai, manau, labai tinkantis yra ir kovo 6 dienos „The Economist” straipsnis, kuris taip ir vadinasi „Gendercide”. Nenuostabu, kad šis žodis – toks panašus į „genocidas”. Visa tai autorių daryta sąmoningai…
Kol vaikai darė savo žirafas, aš fotografavau juos ir dariau savo žirafą iš plastikinio indelio nuo jogurto ir skalbinių segtuko.
Šiandieną mano bernužėliai darė žirafas. Benediktas taip nuoširdžiai stengėsi ir vis skaičiavo kiek žirafų, nes dar kartą papasakojau apie vyrą, kuris renka žirafas ir pasakiau, kad jam dar baaaaaaisiai daug jų trūksta, tai Benediktas net susirūpino ir puolė su broliu gaminti.
Šnekasi mūsų kukutės:
„The focus of subjectivity is a distorting mirror”. Sakė vokiečių filosofas Hans-Georg Gadamer‘is. Nors man labiau patinka šių laikų filosofės Lorraine Code mintis, kad objektyvumas reikalauja visada atsižvelgti į subjektyvumą (Objectivity requires taking subjectivity into account).
Kodėl kalbu apie subjektyvumą? Todėl, kad dažnai kalbu su tėvais ir, žinoma, apie vaikus. Klausydama jų, diskutuodama su jais, kuo toliau, tuo labiau įtikiu, kad vaikų auginime: lavinime, mokyme, auklėjime, ugdyme vis dėlto itin daug subjektyvumo. (Tarytum tai – kažkas naujo 😀 Ale vis vien norisi įvardinti :D)








