Vakar jaučiausi taip, kaip jaučiasi vaikas per Kalėdas, kai gauna labai lauktą dovaną – iki Briuselio atkeliavo mano antroji knyga!!!!!!
Nežinau, kaip jus, bet mane kuo toliau, tuo labiau užvaldo jausmas, kad NIEKO nebespėju. Košmaras. Ir taip prieš kiekvienas Kalėdas. Iš pradžių dar bandai tą procesą valdyti, įsispiri kaip koks asilas kojomis, kad jo verpetas neįtrauktų, ale krenti labai nelygioje kovoje…Kiekvieną dieną kas nors vyksta, o tu, žmogau, kaip ta voverė – leki leki… ir tik Gertrūda sugeba išlaikyti Dzen:) (daugiau…)
Šį sekmadienį namuose buvome tik Gabrielius, Gertrūdėlė ir aš. Šaunusis trejetas išvyko su Neringa, Renaldu ir Herkučiu į Briugę. Tiesa, iki pat sekmadienio ryto šeimynėlė neišsidavė, kur važiuos…tik žinojom, kad traukiniu, o iki traukinio – metro (apie ką Augustas, teisybę pasakius, jau seniai svajojo). Pusryčiams sukirtę blynų-širdelių (kuriais irgi mus palepino Neringa su Renaldu), išsiskyrėme su vaikais. O kas įvyko išsiskyrus…papasakos jums Neringa, kuri vis dėlto sulaukė įkvėpimo ir labai gražiai viską aprašė… Taip gražiai, kad mes, tėveliai, net susigraudinome skaitydami apie Augustą… Ir, aišku, labai labai ačiū Neringai, Renaldui ir Herkui už nuostabią, kupiną įspūdžių dieną vaikams ir …ramią arbatos gėrimo dieną mums, kai net nesitiki, kad IŠ TIESŲ gyvenimas neverda:) Taigi…
Pastarosiom dienom tiesiog viskas dėliojosi taip, kad tieisog galva plyšo nuo minčių šia tema… Daugybė prisiminimų, kurių dauguma šviesūs ir gražūs tarsi dėlionės detalės sugula ir į šį mano parašymą… Nesuskaičiuojamąjį kartą skaičiau Emily Perl Kingsley apsakymą (tik jau seniai nebedarau klaidos ir pasidedu vienkartinių nosinaičių dėžutę šalia prieš pradėdama skaityti…) ir pagalvojau, kad dalele visų tų įspūdžių galiu ir pasidalinti…
Kadangi tą dieną, kai reikėjo eiti į Santariškes, susirgo koordinatorė Vilniuje Jurgita, apie akciją parašė Sigita: (daugiau…)
Naujienos iš švietimo, vaikų ir šeimų pasaulio… (daugiau…)
Taigi vakar aš – prisiekusi BabyBjorno gerbėja – išbandžiau vaikjuostę. Tiesą pasakius, skaitydama blogus ir straipsnius apie įvairiausius slingus jau seniai pasakiau: jei norėsiu ką išbandyti, tai bus vaikjuostė. Slingą išbandžiau, kai Vilhelmas buvo kūdikėlis. Išbandžiau jį, kaip sakant, „iš pirmų rankų” – Maskvoje per auditą susitikau tokią vienos tarptautinės mokyklos direktorę, kuri – kai vaikai buvo maži – dirbo tarptautinėse mokyklose Afrikoje ir ten išmoko juostis slingais (nešiojo savo vaikus, sakė, iki trejų metų). Tačiau Vilhelmui tas daiktas neprigijo ir…taip ir likom ištikimi BabyBjornui. (daugiau…)
Kai grįžome iš Lietuvos, paprašiau, kad Medeina aprašytų savo “buvimo daugiavaike mama” įspūdžius. Ji – mano mažylė sesutė, kuriai – net nesuprantu, kaip – jau yra NET (!) dvidešimt metų. Medeina ne naujokė su mūsų vaikais: kai gimė Augustas, gulėjo su manimi ligoninėje; prižiūrėjo dviejų mėnesių Vilhelmą Maskvoje (aš tuo metu dirbau); rūpinosi keturmečiu Augustu Los Angeles (aš vėlgi…dirbau); pirmoji atlėkė į ligoninę (nusimuilinusi nuo pamokų), kai gimė Morta; pernai išleido mus savaitgaliui į Paryžių, kai Gabrielius norėjo padaryti mano 30mečiui siurprizą; vasarą savaitę atostogavo su berniukais Palangoje…Na, ir tai yra tik tai, kas – vos apie ją pagalvojus – šauna į galvą. Tačiau dabar…dabar ji pirmą kartą liko su visais trim, svetimoje valstybėje ir…dar reikėjo gyventi kasdieniniu mūsų gyvenimo ritmu:)
Dovanėlių „pristatymai” baigėsi:) Į pabaigą ir pati akcija. Šiandien dovanėlės buvo pristatytos ir spektakliukas parodytas Vilniuje. Laukiu nuotraukų ir reportažo, kuriais pasidalinsiu su visais akcijos dalyviais čia, bloge. Jurgita sakė, kad akcija pavyko puikiai, nors vaikiukai ir buvo pavargę. Be to, pati Jurgita net negalėjo dalyvauti, nes labai apsirgo, o juk sergančiam ten eiti nevalia…
Dėl Kauno dar nieko tiksliai nežinau. Jurgita šiandien sakė, kad vos tik pasijus geriau, pradės judėti ir akcijos įvykdymo Kaune linkme. Ką gi, sveikatos Jurgitai ir laukiame akcijos atomazgos Kaune…
Adventas jau įsibėgėjęs… Buvo mintis prisėsti ir kažką parašyti Advento pradžioje, kai uždegėme pirmąją žvakutę, tačiau „ant nosies” jau trečiosios degimas. Kai buvo atvažiavus Medeina, atvežė vaikams šokoladinius kalendorius. Taigi kalendorius turėjome pačiai pradžiai. Sunkiau buvo su žvakide. Na, žinote, Advento žvakide, kur galima „smeigti” keturias žvakeles… Taigi nusprendėme tokią žvakidę pasidaryti patys: uždegėme keturias mažas žvakeles, išsikepėme pyragą ir…kalbėjome apie Kalėdų laukimą ir apie tai, kas yra Adventas. (daugiau…)