Šį įrašą paskatino Ievos komentaras: „Austėja, noriu paklausti ne visai į temą – kokia situacija su vaikų priežiūra užsienyje? Lietuvoj turim 2 metus vaiko priežiūros atostogų, o po to vaiko nėra kur dėti – lopšelių skaičius ribotas, patekt sunku, darbo laikas kaip valstybinių įstaigų „. Iš tiesų, klausimas – puikus. Ir aktualus. (daugiau…)
Vos paminėjus žodį „stovykla”, man prieš akis iškyla „Žilvitis”. Ta Karklėje esanti stovykla – mano vaikystės vasarų vieta. Dažniausiai ten tėvų išsiiprašydavau būti net ne vieną pamainą, o jie vis nenorėdavo išleisti manęs – tuomet dar savo vienturtėlės – tokiam ilgam laikui. Kodėl stovyklos taip įtraukia vaikus?
Kadangi mūsų sukauptas ir vis didinamas kartoninių ritinėlių kalnas niekaip nemažėja, tai vėl vartėme su Benediktu žurnaliukus, knygeles ir ieškojome darbelio iš kartoninių ritinėlių. Žurnaliuke „Nykštuko dirbtuvėlės” aptikome štai tokią dailią žirafą. Mane sužavėjo mintis, kad sunaudosime net ne vieną ritinėlį, o Benediktą, eilinį kartą, papirko geltona spalva.
Tikriausiai retas kuris esame apie tai susimąstę, ar ne? Ta prasme, ar kutenti savo vaiką, ar ne? Juk, atrodo, tai taip natūralu! Bet vat tyrimai rodo, kad vaikas šypsosi ne todėl, kad jam labai patinka, o tiesiog todėl, kad jam…smagu su jumis bendrauti!
Baigėsi Vaikų Gynimo dienai skirta akcija, kurios metu kviečiau visus jungtis ir daryti trispalvę vaivorykštę. Džiaugiuosi, kad prisijungėte! Vis dar laukiu Jorio vaivorykštės, kuris turi visas priemones, bet laukia…saulėto vakaro. Kai tik toks ateis, iškart duosiu žinią, kad akcijos nuotraukas papildė ir Jorio vaivorykštė. O dabar pasigrožėkime jau sudalyvavusių vaikų vaivorykštėmis…tikrai nuostabu!!! Dar kartą LABAI LABAI JUMS AČIŪ!!! Ačiū dalyviams ir…ačiū tėveliams, kurie nusprendė paskirti dalį savo laiko šiam projektui. Aukime kartu!!!
Prieš keletą dienų paskambino Neringa ir pasakė, kad tik ką per BBC girdėjo, kad buvo atliktas tyrimas, kurio išvada – įsivaizduojamieji draugai padeda komunikaciniams vaiko gebėjimams. Labai įdomu. Puoliau ieškoti informacijos. Ir, žinoma, radau. Taigi dėkoju Neringai už naują temą ir naują „peną” diskusijai.
Šiandien – labai graži diena. Tėtės diena. Tėčių diena. Todėl noriu pasveikinti visus tėvelius! Niekada neabejokite, kad esate labai svarbūs savo vaikams, o daugybė smagių akimirkų, praleistų kartu su vaikais, įsirėš jiems atmintin taip, kad pačiose netikėčiausiose vietose, pačiu neįtikėtiniausiu laiku, visa tai kartkartėm išplauks iš pasąmonės ir pralinksmins, suteiks jėgų, padės apsispręsti. O kai ką vaikai prisimins nuolat… Su nuostabia švente, tėčiai!
Jau kartą tinklaraštyje buvo JT Vaiko teisių komiteto nario, VU TSPMI docento D.Pūro straipsnis, kuris man labai patiko (jei nepamenate, apie visuomenės sutelkimo kainą). Šįkart – ištrauka ir nuoroda į dar vieną patikusį. Apie meilę vaikams ir fizines bausmes:
Mūsų šeimose ir valdžios struktūrose vis dar daug nostalgijos prievartos ideologijai ir jos suformuotoms vertybėms. Bet iš lėto pradeda daugėti ir gerų iniciatyvų, kaip priešnuodžių prievartos kultui.
Keistai pasireiškia suaugusių žmonių meilė vaikams. Žmonijos istorija kupina itin žiauraus elgesio su vaikais. Net modernioje Europoje pirmiau negu vaiko teisėmis XIX amžiuje buvo susirūpinta gyvūnų teisėmis.
Nesu šio reikalo specialistė, nors labai mėgstu šia tema padiskutuoti su Indre bei išklausyti jos nuomonės. Tiesa, ji jau man seniai pasakė, kad aš gyvenu svajonių pasaulyje ir iš tiesų apie vyrų ir moterų lygybę kalbėti dar labai anksti. Prisiminiau ir Briuselyje prieš keletą mėnesių visur (ir ant visuomeninio transporto) matytą reklamą: vyras ir moteris. O apačioje klausimas: kodėl mes uždirbame nevienodai? (ar kažkas panašaus, gal formuluotę ir ne visai tiksliai prisimenu). Tą reklaminę kampaniją inicijavo ES. Taigi: problema yra. Ją neigti, manau, beprasmiška. Galima ginčytis tik kokio ji masto, bet čia jau – ir, kaip sakant, nuomonės reikalas:) (daugiau…)
Netrukau Belgijoje apsižiūrėti, kad čia gyvena tikrai nemažai mamų lietuvių su mažais vaikais. Ir – nors Belgijos mažųjų lietuvių klubas renkasi jau nuo, atrodo, 2008 lapkričio – tačiau tik dabar susiruošiau apie jį paskelbti ir čia.