
Iš tiesų jau kuris laikas yra diskutuojama apie princeses: ko moko pasakos apie jas, kokius signalus pasąmonei siunčia jų personažai ir t.t. ir pan. Nuomonių spektras didžiulis: nuo manančių, kad tokios pasakos vos ne žaloja mergaites iki aršiai ginančių pasakas ir sakančių, kad nėra čia ko tų pasakų užsipulti. Aš manau, kad daug didesnę įtaką už pasakas vaikų gyvenime turi tėvai. O pasakos – naudingas „įrankis” ugdant vaikus.

Važiuodama į Švediją supratau, ką norėčiau padaryti su nuorodų skiltimi 😀 Sugalvojau surinkti visur išsibarsčiusias mano turimas nuorodas ir susikurti nuorodų „bazę”, kad būtų naudinga ir man pačiai, ir tinklaraščio skaitytojams.
Antra diena paslapčiom nuo Benedikto, kol jis darželyje, darau jam „Advento kalendorių”. Darbelis iš knygos “Большая книга поделок” (vertimas iš rusų kalbos- “Didelė darbelių knyga”).

Neabejoju, kad nuolatiniai tinklaraščio skaitytojai prisimenate Rasmą, atsiuntusią savo austų juostelių nuotraukas. Tuo mūsų bendradarbiavimas su Rasma nesibaigė: laiškuose kalbėjomės, kad gaila, jog ši graži lietuvių tradicija nėra pristatoma populiariai! Juk iš tiesų: apie vėlimą, dekupažą ir pan. kalba ir žino vos ne kiekvienas, tačiau apie audimą – tokį labai labai būdingą Lietuvai – tikrai mažiau kas…
Visos (?) įsivaizduojame, kokius drabužius norėtumėme dėvėti. Pavyzdžiui, aš esu kostiumėlių žmogus. Jeigu man reikėtų dėvėti kostiumėlius, tai labai džiaugčiausi! Kodėl? Ogi todėl, kad tai – labai paprasta. Gabrielius pasakojo apie vieną žymų vyrą (niekaip neprisimenu, bet galvoj vis sukasi Froidas arba Einšteinas), kuris turėjo daugybę tokių pačių kostiumų, kad nereiktų sukti galvos, kaip reikia rengtis:)

Iš tiesų gali skambėti juokingai, tačiau – kaip jau minėjau – nuvažiavome visai nesitikėdami tokio oro, koks mus pasitiko: ledinis vėjas, iki kaulų gelmių smelkiantis šaltas lietus, medžiai be lapų ir tie 7 laipsniai, kurie, pažiūrėjus internete, atrodė tik vos mažiau, nei mūsų 11, bet, pasirodo, esmė ne laipsniuose!
Su Benediktu šias lelijas darėme, kai jam buvo beveik 2 metai, nes Benedikto draugė Krislyna atsiuntė tokios lelijos nuotrauką

Krislyna su mama lelijas darė būrelyje, tad ir mes užsimanėme pasidaryti.
Tokius darbelius Benediktas „banguodavo” dar nei 2-jų metų neturėdamas ir gana ilgai jį žavėjo šis tapybos būdas.
Šias Velykines dekoracijas mes vėlėme Velykoms, nes aš tada buvau „užsikrėtusi” veltinio „manija”. Benediktas buvo sužavėtas „šlapiuoju vėlimo būdu” ir kantriai su manimi darbavosi. Tada jam buvo 2 metai ir 3 mėnesiai.
Atradau darbelio, kurį su Benediktu darėme (jam buvo 2 metai ir 2 mėnesiai), nuotraukas. Šį akvariumą darėme lopšelio-darželio projektui-parodai „Švari planeta”. Į lopšelį reikėjo nunešti vaikų, kartu su tėvais, sukurtą darbelį iš antrinių žaliavų. Dalyvavę šeimos gavo padėkos raštus.