Visos (?) įsivaizduojame, kokius drabužius norėtumėme dėvėti. Pavyzdžiui, aš esu kostiumėlių žmogus. Jeigu man reikėtų dėvėti kostiumėlius, tai labai džiaugčiausi! Kodėl? Ogi todėl, kad tai – labai paprasta. Gabrielius pasakojo apie vieną žymų vyrą (niekaip neprisimenu, bet galvoj vis sukasi Froidas arba Einšteinas), kuris turėjo daugybę tokių pačių kostiumų, kad nereiktų sukti galvos, kaip reikia rengtis:)

Na, aš gal ir nepulčiau į tokį kraštutinumą, bet…priežastis labai panaši! Nejaučiu jokio malonumo nei „šopintis”, nei išbandyti ką nors nauja ir jei galėčiau, tai supaprastinčiau savo aprangą iki minimumo!

Kai pradėjau lakstyti, užsisakiau kasdien siunčiamas įvairias sveiko gyvenimo naujienas. Šiandien atėjo visai įdomus pasiūlymas – prisitaikyti džinsų modelį konkrečiai sau. Kaip sakant, kiekvienai figūrai tinkamiausias modelis.

Kodėl tekstu susidomėjau? Ogi todėl, kad visgi kostiumėliai man – kol kas svajuko dramblionės. Ir dėl labai paprastos priežasties – turiu nemažai mažų vaikų, kurie dažnai prisiglaudžia, kai jų rankose aplaižytas sausainis, akyse – ašaros ir teka seilės. Kaip sakant, vaizdelis mielas, bet nepraktiškas 😀  Jau užtenka, kad dažnai tenka lėkti persirengti, kai einu į koncertą, teatrą ar šiaip į kokį renginį – to visiškai nenoriu daryti eidama į darbą. Be to, iš tiesų noriu pri(si)glausti vaiką, kai jis to nori. SĄMONINGAI. Taigi dažniausiai vilkiu džinsais ir kokiais nors marškinėliais, kad atrodyčiau „pusiau oficiali” 😀 Ir – turiu pasakyti – man tai labai patinka. Jaučiu, kad džinsai – neatsiejama mano gyvenimo dalis. (Gal reikėjo šį įrašą pavadinti „odė džinsams” :D)?

Kažkaip neabejoju, kad daug mamų draugauja su džinsais. Kaip sakant, džinsai – palankus aprėdas mamos profesijai:) Taigi jūsų dėmesiui: prisitaikome džinsus sau.

P.S. Aš nesakyčiau, kad skaidrės atvėrė man akis, bet gal kam nors ir atvers – ką žinosi???

Nuotrauka: bsdfm „broken counterfeit jeans”