Jeigu manęs kas nors paklaustų, koks daiktas labiausiai pravertė auginant keturis vaikus, tikriausiai be jokių abejonių atsakyčiau – nešynė. Ir būtent Babybjorn. O viskas prasidėjo jau, atrodo, taip seniai…
Šįkart norėčiau atkreipti dėmesį į Ruth Peters knygą „Nebijokite drausminti vaikų” (Išleido Tyto Alba). Šią knygą net padovanojau kelioms draugėms, o dar daugiau ją skolinau. Kodėl? Nes knyga turi turinį. Na, ne tą, kuris paprastai parašomas knygos pradžioje arba pabaigoje. Bet tokį, kurį galima „pačiupinėti” ir dar gauti nemažai naudos. Labai patiko įvadas. Tiesiog jaučiau profesinį pasitenkinimą jį skaitydama. Frazė „vos tik ištariu, kad vaiko elgesys visai lengvai pataisomas, šis kaip mat viską apverčia aukštyn kojom, netikėtai pradėjęs dar kitaip elgtis” – tarsi iš mano lūpų! Lygiai taip pat jaučiuosi: jog vis turiu keisti taktiką, kad galėčiau padėti pati sau auginti vaikus bei padėti kitiems tėvams, o vaikai vis man primena, kad juos auklėti labai sudėtinga, o pralenkti jų beveik neįmanoma – jie vis užbėga už akių ir neleidžia atsipūsti!
Šiandien buvo puiki diena. Oras – nuostabus: +22 laipsniai. Mūsų namuose – nedidelė šventė: kruopai Gertrūdai Elenai – du mėnesiai. Dalyvavome gražioje ir prasmingoje šventėje: Juliuko fondas organizavo akciją, kuria norėta atkreipti dėmesį į vėžiu sergančių vaikų problemas. Tuo tikslu į dangų paleidome daug daug helio pripildytų įvairiaspalvių balionų…ir paaukojome pinigėlių vaikų svajonėms išsipildyti. Be to, aš įvykdžiau savo planą: kadangi rugpjūčio mėnesį visai nerašiau alfai straipsnių, šį mėnesį buvau užsibrėžusi parašyti bent jau 20. Šiandien pabaigiau paskutinį ir suskaičiavau – „cieli” 22. SUPER:) (daugiau…)
Šiandien, žiūrėdama nuotraukas, prisiminiau, kad norėjau uošviui nusiųsti nuotrauką, kur vaikai apsirengę iš jo kelionės į Indiją, kur jis lankė tibetiečių pabėgėlių bendruomenes, parvežtais marškinėliais. Žiūrėdama nuotraukas prisiminiau ir vieną Augusto (ir mūsų) potyrį darželyje. (daugiau…)
Nieko sau savaitėlė! Vakar ir užvakar – visi vaikai namie. Ir ne bet kokie, o irzlūs, nes apsirgo. Tiesa, nieko rimto, na, bet ir aš nesu pačios geriausios nuotaikos, kai nosis „užgulusi”. Augustas vienintelis laikosi it tvirtovė kokia: net neatrodo, kad jį veiktų aplink sloguojanti chebrytė. Tačiau jo mokykloje – ilgas savaitgalis, nes mokytojams rugsėjo 25-26 – profesinio tobulėjimo dienos. (daugiau…)
Šįryt savo elektroninio pašto dėžutėje radau gražų laiškelį. (daugiau…)
J.Silberg „Kūdikio smegenų mankšta” (išleido UAB „Gamta”)
Knygos pagrindinė mintis – kūdikio glaustymas, sūpavimas, dainavimas ir mylavimas padeda vystytis jo smegenims. Vaiko smegenys siekia grįžtamojo ryšio iš aplinkos. Jų mąstymo ir emocijų lygmuo priklauso nuo to, ką jos patiria. Taigi knygoje siūlomi žaidimai, vystantys kūdikių protinius sugebėjimus. (daugiau…)
Ar menate pirmą savo kūdikio šypseną? Aš neprisimenu nė vienos: nei kada tai įvyko (tą primena užrašai), nei kur (to neprimena net užrašai)… Tačiau puikiai prisimenu kaip iš džiaugsmo apsąla širdis. Ir iš tiesų: kai visiškas „daržoviukas” ima bendrauti ir atsakyti į tavo kalbinimą – kartais vien į akių kontaktą – šypsena, užplūsta didžiulis džiaugsmas.
Štai taip greitai iškilo ir antras klausimas. Mama Ona rašo:
Laba diena,
Paskaičiau straipsnelį apie vaikų draugus, ir klausimas, kuris kankina mane paskutiniu metu, vėl įkyriai pradėjo suktis galvoje. Austėja rašo, kad jos geriausios draugės iš vaikystės, ir mano tokios pačios – nuo neatmenamų laikų:) Va ir susirūpinau dėl savo dukrų.
Kadangi reikia erdvės atsakyti į užduodamus klausimus, nusprendžiau pradėti naują rubriką – Vieni Kitiems. Jos „gyvavimas” priklausys nuo to, kiek bus jums rūpinčių klausimų/temų. Šios rubrikos esmė – kartu ieškoti atsakymo. Kaip sakant, vienos tiesos nėra – reikia atrasti SAVĄJĄ. Kiekviena šeima unikali, kiekvienas vaikas – nepakartojamas. Dalindamiesi žiniomis ir patirtimi galbūt kažkam padėsime, o gal ir patys atrasime tą savąją tiesą…