Noriu parodyti kaip gi mums gavosi Romos vyro biologo rekomenduota lesyklėlė. Apie ją galima paskaityti Romos komentare, tarp komentarų po „Riešutų sviesto lesyklėlės” aprašymu. Nemoku taip kaip Austėja daro- ištrauką čia mestelėti, kad ji po to ten nukeltų.
Šio didelio darbelio nuotraukas ir aprašymą atsiuntė Gusto mama Jurga.
Ji rašo: „Tris dienas iš eilės Gustas ėjo ratais prašydamas, kad darytumėm NAMĄ-GARAŽĄ, kurį matė knygelėje. Tiesa, tas, kurį jis nusižiūrėjo, buvo toks barbinis namas su užuolaidėlėm, nieko panašaus į garažą. Bet Gustas pasakė, kad ten gyvens jo mašinytės, tai supratau, kad jo tikslai kiti.”
Darbelį atsiuntė Aistė.
Nors Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena dar beveik už savaitės, mes jau jai pasiruošėm. (daugiau…)
Kai 1-3 (ir vyresnį) metų vaiką ištinka pykčio priepuolis, atrodo, nebežinai, ko imtis. Tačiau išbandytas, patikrintas ir tikrai veikiantis metodas yra…sudaryti vaikui iliuziją, kad jis kontroliuoja padėtį: pasiūlykite rinktis, o ne liepkite daryti tą ar aną ir būkite…supratingi.(nuotrauka iš funnbee.com) (daugiau…)
Man jau atrodė, kad nebėra žmonių, manančių, kad diržas – puiki auklėjimo priemonė. Man atrodė, kad diržo griebiamasi dviem atvejais: a) praradus savitvardą (po to gailimasi, atsiprašoma ir pan.) ir b) nežinant, kad gali būti ir kitaip. Iš tiesų man atrodė, kad netgi pliaukštelėjimas praradus savitvardą jau yra suprantamas kaip blogis, kaip mušimasis. Atrodė, jog niekam nebėra paslapptis, kad vaiko mušimas – mūsų silpnybės išraiška. Pasirodo – klydau. Visai netyčia aptikau diskusiją, kurioje mamos diskutavo apie tai, kad šiuolaikiniai „kvailiai” nebenaudoja dirželio, todėl ir auga „laukiniai” vaikai… Na, sakysite, vienas kartas…Kai aptikau panašią diskusiją antrą kartą, supratau, kad tiesiog gyvenu aplinkoje, kur mąstoma vienaip, o iš tiesų aplinka gali būti visai kitokia. Tai paskatino prisiminti, ką jau buvau surašius apie fizines bausmes…(nuotrauka iš spiderchain.com) (daugiau…)
Darbelį padarė ir man atsiuntė mama Aistė ir Aurimas. Ačiū! (daugiau…)
Jau minėjau dvi netinkamo vaikų elgesio priežastis: noras įtvirtinti savo autoritetą ir nežinojimas, kur yra leistino elgesio ribos. Tačiau ne visada galima atsiremti tik į šias dvi priežastis. Juk gali būti, kad jūsų vaikas tiesiog pavargęs. Nors dauguma mažylių pradeda kalbėti apie antrąjį gimtadienį, tačiau ir tada jų žodynas dar labai ribotas. Be to, paprastai prireikia dar bent dvejų metų, kad vaikas sugebėtų įvardinti savo emocijas. Dažnai susijaudinęs mažylis gali iškelti sceną, jį gali ištikti pykčio priepuolis, gali imti mušti broliuką, o iš tiesų…tiesiog nesijaučia saugus tik ką pradėjęs lankyti darželį.
Rašo mama Jurga su darbininkėliu Gustu:
Vakar pas mus vyko super duper žiūronų darymas.Kuris užtruko daugų daugiausiai pusvalandžiuką.Nuo ko viskas prasidejo? Ogi turim tokią knygelę šiek tiek vyresniems vaikams- “Activity book”. Parašyta panašiu principu, kaip Austėjos knygelės. Na, ir Gustas pagriebęs ją “skaitinėjo”, kol…užkliuvo ties piratiškais žiūronais [tiesa,jie pas mus neprilygsta ten pagamintiems,bet Gustui tai oooggoogooo,koks mėgiamas ir visur kartu nešiojamas ‘žaislas’.] (daugiau…)
Šiandien nepaprastai skaniai pavalgėme. Iš tiesų nepaprastai. Dar penktadienį užsimaniau kokio nors indiško patiekalo, todėl šįryt – prisiminusi, kad skaniausią indišką patiekalą valgėm su Indre ir Margiriu – puoliau Indrės klausti, kaip galima būtų pagaminti tą jų nuostabų patiekalą. (Tikka Masala nuotrauka iš shethu.com). (daugiau…)
Kai kuriose valstybėse jau seniai priimti smurtą prieš vaikus draudžiantys įstatymai, betgi kitose ,tarp kurių ir Lietuva – tik mažais žingsneliais judama tuo keliu. Žinoma, ir kitose šalyse tėvai nesusivaldo, būna, užploja užsiožiavusiam mažyliui per sėdimąją, tačiau jie žino, kad elgiasi netinkamai: jaučią gėdą, sąžinės graužatį, stengiasi, kad tai nepasikartotų. Tuo tarpu Lietuvoje – jeigu spręstume iš kai kurių straipsnių komentarų – gali pasirodyti, kad didelė visuomenės dalis tuo didžiuojasi, o apie tai, kad – šitaip pasielgę – pasikalbėtų su vaiku ir jo atsiprašytų – negali būti nė kalbos. Tačiau kai vaikas trenkia kitam – iškart pasipiktiname ir jį baudžiame. Ironiška, ar ne? (daugiau…)