Noriu parodyti kaip gi mums gavosi Romos vyro biologo rekomenduota lesyklėlė. Apie ją galima paskaityti Romos komentare, tarp komentarų po „Riešutų sviesto lesyklėlės” aprašymu. Nemoku taip kaip Austėja daro- ištrauką čia mestelėti, kad ji po to ten nukeltų.

Reikėjo: riebalų, kruopų, saulėgrąžų, riešutų, virvės, indelio, celofano.

Benediktas išsirinko savo Pukuotukinį puodelį, įdėjo ten virvelę ilgą, pribėrė į puodelį saulėgrąžų, kruopų ir riešutų:

Tada išlydėme riebalus(Pirkdami riebalų mišinį, skaitėme, kad nebūtų druskos). Supylėme riebalus į puodelį:

Tada įdėjome puodelį į šaldytuvą. Palaukėme kol sustings. Kai sustingo, bandėme lesyklėlę iš ten iškrapštyti. Ir vienaip, ir kitaip vartėme, dugną daužėm, į karštą vandenį murkdėm, kad iš šonų pasilydytų ir išgriūtų,…niekaaaaip. Tada ilgai palaikėme karštam vandeny, kad visa suminkštėtų ir tada visą masę iškratėme į plastmasinį indelį ir dar išklotą celofanu:

Palikome šį makaliūzą šaldytuve per naktį. Sustingo labai gerai ir gražiai. Pakabinę išvažiavome savaitgalį į kaimą, tai nepamatėm kaip viskas išgaravo. Taip ir nežinom ar paukšteliai sulesė taip greit, ar kaimynai sušlamštė 🙂 Nes labai labai skaniai atrodo. Benediktui labai rūpėjo paragauti, o ir man, tiesą pasakius. Tai vakar padarėm lygiai lygiai tokią pačią ir pakabino Benediktas už namo(matosi pro mūsų langą). Tai ryte pusryčiaudami nutarėm žiūrėti, kas sušveis tą lesyklą.

P.S. Per langą nufotografavom: