Prieš porą savaičių gavau susirūpinusios mamos laiškelį:
Labas Austeja,
Auginu 7 m. M ir 2 men. M. (…) Manasis M, kuriam dabar 7 metai yra aktyvus, temperamentingas vaikas. Jau pernai darzelyje aukletoja pasake diagnoze – „karalius”. Ir as su tuo visiskai sutinku. Si aukletoja mokejo su musu „karaliumi” susitarti (nukarunuoti). Aciu jai. O nuo rugsejo perejom i paruosiamuku grupe ir karaliavimas sustiprejo. Kuo jis pasireiskia?
Ką daro žmonės sekmadienį? Na, vieni serga…pavyzdžiui, mūsų namuose tokių – trys. Augustas išsitraukė termometrą, ir aš jo klausiu: ką rodo? Sako: 39.9 – čia daug??? Kaip čia pasakius… Tuo metu Vilhelmui rodė TIK 38.8, o Gertrūdai buvom „numušę” nuo 39.2 😀 Tai, sakyčiau, namuose daugiausia…
Trečiadienį buvo Vilhelmo dailės būrelis, per kurį darė dovanėles Mamai. (Morta nėjo, nes dar sirguliavo). Gavau nuostabaus grožio ir mielumo dovaną: Vilhelmo nešamą krepšelį su bučkiais!
Esu nuoširdžiai pasipiktinusi. Žinote, būna tokios laidos, per kurias rodo užduotį, o jūs turite skambinti ir sakyti teisingą atsakymą? Tai štai. Šeštadienio vakarą maitinau Gertrūdėlę/rašiau tinklaraščio įrašą ir viena akimi stebėjau laidą „Pinigų lietus”.
Dar balandžio pradžioje gavau labai gražiai Vilhelmo apipavidalintą kvietimą į Mamos šventę jo darželyje gegužės 7d. Taigi prieš keletą dienų lentoje prie klasės (grupės) pasižymėjau, kad atnešiu arbatos ir ketvirtadienį, palikusi Mortulę svečiuotis pas Dianą (ji pirma diena kaip buvo išsikapsčiusi iš ligos) ir įsimetusi Gertrūdėlę į BabyBjorną, iškeliavau į šventę, kuri prasidėjo 13.45 ir tęsėsi iki 15.30.
Šis darbelis – vienas labiausiai man patikusių darbelių, kuriuos esu gavusi iš savo vaikų. Iš tiesų jis – puiki dovana, nes ne tik asmeniška, bet ir praktiška!
Kokias sauskelnes dėvi jūsų kūdikėlis? (Beje, šioje nuotraukoje – iš sauskelnių padarytas tortas:))) Mūsų Augustas buvo nealergiškas tik Huggies…tuo pačiu įsibėgėjimu užauginome ir Vilhelmą:) Mortai pirkom visokių, bet daugiausiai ir dažniausiai Huggies. Gertrūda…iš pradžių pirkom Pampers, po to Indrė pasakė, kad visai normalios yra ir Carrefour’o sauskelnės. Hmmm… Pabandėm ir iš tiesų – visai normalios! Tiesa, kai mažė pašunta, pakeičiu į Pampers arba Huggies, bet šiaip… O dar turint omenyje, kad Carrefour’o sauskelnės beveik per pusę pigesnės…
O visas šias mintis apie sauskelnes „iššaukė” viename tinklalapyje rasta nematytų negirdėtų sauskelnių Drypers reklama🙂 Na, man patiko tik antroji, bet susimąsčiau, kodėl vienos reklamos patinka, o kitos – ne. Peržiūrėjau keletą reklamų (na, tų prekės ženklų, kuriuos naudojome savo vaikams), išsirinkau labiausiai patikusias. Be jokių abejonių tas, kurio tikslinė auditorija aš ir tokie kaip aš, darytų daugiau tokių reklamų kaip Nr.2, nes man ji – tiesiai į dešimtuką… Na, ir atrinkau dar keletą, kurios įstrigo:) (daugiau…)
Taip jau atsitiko, kad vienu metu perskaičiau Agnės įrašą apie jos modernų darželį, ir Aistė atsiutė šią man labai patikusią nuorodą. Iš tiesų juk architektūra tiesiogiai įtakoja harmoningą asmenybės formavimąsi, ar ne? Kaip būtų smagu, jei ugdymo įstaigos – ne tik puikios ugdymo programos ir profesionalūs pedagogai – padėtų mūsų vaikams augti harmoningai! Svajoti niekas nedraudžia, o skaitydami straipsniuką ir žiūrėdami nuotraukas, manau, pasidžiaugsite kartu su tais vaikais ir jų tėvais, kurie tokias ugdymo įstaigas jau lanko…
Šįvakar baigėm knygelę, kurią Vilhelmas gavo per savo gimimo dieną dovanų nuo Kristupo ir šeimynos (skaitėme mėnesį, bet „iškrito” savaitė, kai aš buvau Lietuvoje – tada vaikai su tėte skaitė „Pepę Ilgakojinę”, be to, penktadieniais ir šeštadieniais dabar vaikai klausosi pasakų įrašų (kadangi jie ilgi, o kitą dieną nereikia eiti į mokyklą/darželį)). Kiekvieną vakarą skaitydavome min 10 psl ir juos aptardavome.
Žinote, koks yra vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų, susijusių su tėte? Ogi dainos! Kai skrisdavome lėktuvu, dainuodavo kvailas dainas, kad aš juokčiausi ir pamirščiau vaikystėje mane be proto varginusį pykinimą; kai sirgdavau, nešiodavo po namus ir dainuodavo. O jau kai susitikdavo (ir susitinka) su savo sese ir mano močiute, tai jetau jetau…namas siūbuoja nuo liaudies dainų. Viena lopšinių, kurias labai ryškiai ir aiškiai prisimenu tėtį dainuojantį (jis atidainavęs chore, turi labai sodrų, stiprų ir žemą balsą) yra „Augo girioj ąžuolėlis”. Kodėl prisiminiau būtent šią lopšinę? Ogi todėl, kad mūsų Gertrūda Elena yra rimta šokėjėlė:)