Pastarosiomis dienomis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pasaulyje vyko tikras sujudimas. Spauda mirgėjo tokiomis antraštėmis kaip Darželiuose – pasakos apie homoseksualius princus ir pan. Pati gavau du laiškus į savo elektroninio pašto dėžutę ir, atrodo, keturi žmonės atsiuntė nuorodą. Tai rodo, kad tema aktuali, išjudinanti. Man asmeniškai norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriame tokiems dalykams, na, bet vis vien negaliu nepasisakyti. Beje, labai panašiomis temomis jau esu rašiusi: apie „rožinį marą” ir apskritai apie vaikus. Manau, kad jau ankstesni įrašai ir šis drauge geriau „apibrėš” mano poziciją, nei vienas kuris nors pats savaime.

(daugiau…)

Kai lyja Špokas miega ilgiau. Šią tiesą savo kailiu patyrė jo tėtis. Šiandieną pagal griežtai nustatytą tvarkarašti kreiseris „Mėlynoji strėlė” pajudėjo žalumos (parko) link. Oro sąlygos priminė banguojančią jūrą tik ne horizontaliai, o labai jau vertikaliai. Burės (vežimėlio uždengimas nuo lietaus) siūbavo, tad škiperiui reikėjo jas prilaikyti siekiant apsaugoti kapitoną Špokevičių nuo nemalonių pojūčių. Kuomet kreiseris kirto namų slenkstį ir išėjo į atviras Briuselio gatves, kapitonas paniro į saldų „susikaupimą”. (daugiau…)

Rašo mama Gintarė:

Susipažinome su pasaka „Trys paršeliai”,  ir jam labai patiko, tad mes ją skaitėm daugybę kartų. Ir galų gale nusprendėm pasidaryt paršelio nosytę. Kažkur kažkada esu tokią panašia mačius – tai ir mes ją pasidarėm 🙂
(daugiau…)

Prikaupėme beveik pilną nemažą maišelį kartoninių ritinėlių nuo tualetinio popieriaus, taigi teko galvoti ką šiandieną galime pasidaryti iš ritinėlio. Žurnaliuke „Nykštukas” kaip tik aptikome darbelį „Boružėlės”, bet ne iš ritinėlių. Taigi mes savaip jį patobulinome ir panaudojome iš maišo du ritinėlius.

(daugiau…)

Trečias knygos skyrius vadinasi „Alternatyvos bausmėms”. Kaip teigia autorės, jei pradėjome įgyvendinti tai, ką jos siūlo pirmajame ir antrajame skyriuose, tai jau pastebėjome, kad reikia save stebėti ir kontroliuoti, kad nesielgtumėme/nepasakytumėme to, ko visai nereikia. Bėda ta, kad daugumai mūsų sarkazmas, moralai, perspėjimai, grasinimai ir pravardžiavimai augant buvo tokia kasdienybės dalis, kuri dabar yra giliai įsirėžusi į visą mūsų esybę, todėl dabar viso to labai sunku atsisakyti.

(daugiau…)

Šiandien vaikams buvo baseinas. Važiuojame namo. Ir staiga…Vilhelmas klausia: Mama, o balta mama ar gali turėti tokį tamsiai tamsiai rudą kūdikėlį?

(daugiau…)

Jeigu būna tokių laiškų, kurie nuverčia mane nuo kėdės ir palieka be žado, tai tokį iš tiesų gavau šiandien. Skaičiau ir…kuo toliau, tuo labiau kaustė siaubas. Siaubas ne todėl, kad taip būna. Taip būna. Lietuvoje. Belgijoje. JAV. Visur visko atsitinka ir niekas nuo nieko nėra 100proc apsaugotas. Bet kai supranti, kad auklėtoja, apie kurią rašo žmogus, dirba…kad ji tikriausiai dirbs ir toliau, o tėvams už nugarų bus šnabždamasi, kad jie patys nežino, ko nori, kad jų vaikas toks ar anoks… O GAL NE??? Gal vis dėlto auklėtoją atleis? Gal vis dėlto laikas prabilti apie VISUS tokius atvejus garsiai, DAR GARSIAU, LABAI GARSIAI…kad garsas būtų toks didelis ir nuvilnytų per Lietuvą taip, kad daugiau nė vienam pseudo-pedagogui nekiltų nė mažiausias noras elgtis taip, kaip sau leidžia kai kurie, nes…jų mažos algos, jiems sunku ir t.t. ir pan. Silpna nuo tokių pasiteisinimų. Žodžiu, pamąstymai darželio tema…IR VĖL:

(daugiau…)

Teisybę pasakius, man vienos savaitės mažoka…Gal esu „užkietėjusi” savo senuosiuose metoduose, bet man reikia daugiau laiko „įsivažiuoti”. Skaičiau dalyvaujančių mamų aprašymus ir…mąsčiau, kad su daugeliu panašių dalykų (nenoriu sakyti „problemų”, nes tai – ne problema…) susidūriau ir aš. Labai džiugu buvo skaityti, kad Astos šeimoje prie projekto prisijungė ir tėtė… Taigi. Antros savaitės įspūdžiai:

(daugiau…)

Vieną vakarą, prieš pat miegą, nutarėme padaryti darbelį, nes jau ilgokai nieko nedarėm. Greit sėdom vartyti žurnaliukus „Nykštukas” ir ieškojom paties paprasčiausio ir greičiausiai padaromo darbelio. Šis „vatinis” pasirodė beesąs išties labai paprastas ir greitas.

(daugiau…)

<p style=”text-align: justify;”><img class=”alignleft size-thumbnail wp-image-1925″ src=”/files/content/2009/03/2009-01-hmv-001-150×150.jpg” alt=”2009-01-hmv-001″ width=”150″ height=”150″ />Kol aš buvau

i

šėjęs trumpų atostogų nuo tėvystės atostogų. Špokas jau galutinai įvaldė sėdėjimo meną. Prieš išvykstant jis taip pat sėdėdavo, bet reikėdavo apsaugos priemonių ir šiokio tokio draudimo poliso, kuriuo dažnai tapdavo T ir M rankos. Pasirodo savaitgalį Špokas padėjo galą bandymams ir užsiėmė savo sėdimą vietą šiame pasauly! Sėdi ir žaidžia, o T rašo šį pranešimą 🙂 Smagu visiems.<!–more–> Špokas per pastarąsias dienas ragavo daug visokio įdomaus maistelio. Išsibraukė iš vegetarų sąrašo. Dabar jau triauškia – grikius, ryžius, vištieną, veršieną, morkas, bulves, cukinijas, ropes, kopūstus, brokolius, moliūgus, obuolius, bananus, mangus, melionus, ananasus, sausainius ir džiuvėsius. Mažiausias turi įspūdingą apetitą ir noriai kremta viską. Aišku M pienukas išlieka visiškai ekskliuzyvinė maisto medžiaga, kuriai suteikiamas didžiausias dėmesys ir vieta mažajame skranduke.</p> <p style=”text-align: justify;”>Manau jau neužilgo, nuo mūsų valgomojo stalo, reikės patraukti kėdę ir pastatyti Špoko kėdutę, nes kuomet jis jau moka ir sėdėti ir valgyti nebėra priežasčių vaiko diskriminuoti…</p> <p style=”text-align: justify;”>Parengta bendradarbiaujant su<a href=”http://timeslt.wordpress.com/”> www.timeslt.wordpress.com</a></p>Rich Text Area