Šiandien vaikams buvo baseinas. Važiuojame namo. Ir staiga…Vilhelmas klausia: Mama, o balta mama ar gali turėti tokį tamsiai tamsiai rudą kūdikėlį?

Aš : Jeigu ir mama, ir tėtė yra baltaodžiai, tai juodaodis vaikelis gali būti įvaikintas. Jei mama baltaodė, o tėtė juodaodis, tai vaikučio oda būna tamsi.

V: Aš norėčiau juodaodžio brolio arba sesės…

Aš:  Na, mudu su tėte baltaodžiai, tai nebent įsivaikintumėme juodaodį vaikutį.

V: Aš irgi visai norėčiau būti juodaodis. Oda būtų tokia tamsi tamsi. Mama, o gal jūs galėtumėte pasiskolinti tokį juodą vaikutį?

Aš: Na, vaikučio nepavyks pasiskolinti. Jeigu jo tėveliai negali jo auginti, mes galime jį pasiimti pas save ir auginti kaip tavo brolį arba sesę. Tik jis arba ji būtų tavo įbrolis/įseserė. Arba tu gali draugauti su juodaodžiu vaiku ir būtumėte draugai.

V: Mano draugas Guillome L. turi baltą mamą ir tamsų tėtį.

Aš: Va, matai, jo oda yra tamsi, ar ne?

V: Tamsi. Ir aš norėčiau toks būti.

Žodžiu, apie tai kalbėjome visą kelią nuo baseino iki namų. Morta pasakė, kad jos draugė Iris yra juoda juoda:) Tik jai skauda širdelė, nes Iris mušasi:) Augustas irgi vis įsiterpdavo į pokalbį, kur reikdavo pateikti faktų apie tai, ar galima turėti juodaodį brolį ar seserį ir pan. Priminiau jam, kad – kai jam buvo treji – prašė, kad kitas jo brolis būtų juodaodis, nes tuo metu  labai draugavo su juodaodžiu berniuku:)))

Širdyje džiaugiausi, kad mano vaikai kalba ir mąsto būtent taip. Be stereotipų ir išankstinių nuostatų.

Nuotrauka: Baby on black