Šį įrašą parašyti paskatino Eglės komentaras ir klausimai: kaip mes atskiriame Kalėdų senį ir jo dovanas ir Kalėdines dovanas artimiesiems? Ar vaikams nekyla klausimų, kodėl jiem neša dovanas Kalėdų senis, o artimiesiams perkat su šeima?

(daugiau…)

Urtė ir Simonas su mama Laima pagamino ir vaškinių papuošimų eglutei.

(daugiau…)

Nuostabų medinį žaisliuką eglutei pagamino Simonas ir jo tėvelis Marius.

(daugiau…)

Vakar dienos užduotis – parašyti Kalėdinius sveikinimus krikšto tėvams ir išsiųsti kartu su pasirinktais darbeliais. Šiandienos – tuos laiškus išsiųsti. Kai tyčia vakar paskambino Gabrieliaus močiutė iš ligoninės ir pasidžiaugė gautu Kalėdiniu laiškų, o šiandien parašė mama, kad jai anądien skambino mano močiutė ir labai džiaugėsi… Džiugu, kad galima pradžiuginti mylimuosius artimuosius Lietuvoje!

(daugiau…)

Vakar Benediktas nukirpo Advento kalendoriaus snaigę su užrašu „Eglutė” ir mes planavome po pusryčių keliauti į turgelį rinktis eglutės, nes iki šiol dar jos nepapuošėme.

(daugiau…)

Matas ir jo mama Gintarė atsiuntė ir šiltutes, minkštutes sniego gniužtes, kuriomis jie pasipuošė savo eglutę.

(daugiau…)

Šios dailios, dovanėles vežančios, rogės- Mato ir jo mamos Gintarės pagamintos.

(daugiau…)

Matas ir jo mama Gintarė atsiuntė kelis darbelius. Vienas iš jų- nuostabus popierinis angelas.

(daugiau…)

Žinia, vaikams labai svarbu Kalėdinės dovanos. Tačiau mes pastebėjome, kad vaikai labiau įvertina dovanas, jei jos visos „neužgriūva” vienu metu. Mūsų vaikai gauna bent keturias dovanėles: mūsų, mano tėvų, Gabrieliaus mamos šeimos ir Gabrieliaus tėtės šeimos. Be to, mano sesuo visada dar būna ką nors nupirkusi nuo savęs… O juk ir su draugų vaikais apsikeičia… Žodžiu, Kalėdinis periodas būna ramesnis, jei dovanėlės pakuojamos ne tą pačią dieną.

(daugiau…)

Šį įrašą parašiau gerokai anksčiau…tačiau po kelių valandų „paslėpiau” iki tol, kol dovanos buvo išpakuotos – kad niekam nebūtų pagundos perskaityti ar papasakoti anksčiau, nei derėtų 🙂 Tačiau dabar jau galima 🙂

Jau kelias dovanėles įdaviau į Lietuvą važiavusiems draugams, kad perduotų kitiems draugams, tačiau vakar pirmą kartą pakavau dovanas šeimai. Na, vaikų senelio šeimai. Kai gyvenome Lietuvoje, tiesiog nusipirkdavau pakavimo popieriaus ir supakuodavau: iš tiesų per visus darbus nebuvo nei laiko, nei noro pasistengti pakuojant. Dabar…dabar atsirado NORAS. Vakar pakuodama pagalvojau, kad dabar yra noras, bet nėra galimybės: juk pakuoti reikia taip, kad visko būtų kuo mažiau ir nesudužtų visaip bagažą mėtant ir vėtant lėktuve.

(daugiau…)