Žinia, vaikams labai svarbu Kalėdinės dovanos. Tačiau mes pastebėjome, kad vaikai labiau įvertina dovanas, jei jos visos „neužgriūva” vienu metu. Mūsų vaikai gauna bent keturias dovanėles: mūsų, mano tėvų, Gabrieliaus mamos šeimos ir Gabrieliaus tėtės šeimos. Be to, mano sesuo visada dar būna ką nors nupirkusi nuo savęs… O juk ir su draugų vaikais apsikeičia… Žodžiu, Kalėdinis periodas būna ramesnis, jei dovanėlės pakuojamos ne tą pačią dieną.
Neabejoju, kad kai kurie tėvai sakytų, jog pats smagumas rasti DAUG dovanėlių, tačiau gal su vienu-dviem vaikais nepasijunta tas į galvas „mušusio” adrenalino poveikis, bet su trim tai tikrai pasijaučia… Na, bet mes tradicijos vienaip ar kitaip pakuoti Kalėdines dovanas neturime. Nors – kai pagalvoji – Lietuvoje dovanas gaudavome irgi ne iš karto: per Kūčias ir Kalėdas važiuodavome iš namų į namus – juk reikėdavo aplankyti tris ar net keturis!!!
Šiandien – paskutinį Advento sekmadienį – atplėšėme Gabrieliaus tėtės šeimos dovanėles. Ramunė dar Lietuvoje pasakė, kad mes tikrai neturime laukti, be to, iš tiesų dovanomis labiau galima pasidžiaugti, kai gaunamos būtent tik jos. Ryte susitvarkėme namus ir…atsisėdome pakuoti dovanų.
Tik apčiupinėję vaikai konstatavo: knygos ir…įniko plėšyti. Ramunė visada dovanas labai gražiai supakuoja: ir dabar mergaičių dovanėlės buvo supakuotos į nepaprastai gražų „princesišką” popierių, o berniukų – raudonai auksinį. Gražuuuuu…. Augustas išvyniojo „Terra Publica” leidyklos knygą „LIETUVOS ISTORIJA. Nuo seniausių laikų iki šių dienų.” Augustas susidomėjęs ilgai vartė knygą, sakė, kad reikės viską peržiūrėti su tėte. Morta – tos pačios leidyklos knygą „LIETUVIŠKA ABĖCĖLĖ”. Morta tuoj ėmė ieškoti savo vardo raidžių ir – Vilhelmo padedama – visas jas rado. Gertrūdėlei aš padėjau išpakuoti „Mano pirmoji paveikslėlių knyga”, tačiau jai įdomiau buvo Mortos visai iššokančios ir judančios raidės bei paveikslėliai 🙂 Vilhelmas labai apsidžiaugė savo knyga: „Parašyk savo knygą”. Tiesa, iš pradžių lyg ir nusiminė, nes tokią knygą namuose jau turime – per Šv.Mikalojaus šventę Augustui tokią knygą padovanojo mano mama, tačiau, kai aš pasakiau, kad dabar juk bus daug smagiau – galės per atostogas įvairiausias istorijas rašyti ABU – išties labai apsidžiaugė ir vartė savo knygą bene ilgiausiai iš visų! Labiausiai berniukams patiko žodžio „literatūra” aiškinimas: „lis tes ratures” (pranc) – „perskaityk savo juodraštį”. Ir, žinoma, visiems laaaaabai patiko prie knygelės įpakuotas šokoladinis „ledinukas”: sutriauškė visi nė nemirktelėję, o Gertrūdėlė – kadangi savo negavo – ėjo nuo vieno prie kito ir „susiduoneliavo” savo – nemažą – dalį 😀 Mudu su Gabrieliumi gavome „Nomeda. Virtuvės užrašai”. Ką gi – gaminsime!Įdomu, kad pastaruoju metu maisto gaminimas pateikiamas ne kaip gaminimas, o kaip gyvenimo būdas…ir man – nori nenori – visos šios knygos seka Oliverio pėdomis 😀 Na, kažkaip iki jo tokio „bumo” ir požiūrio į maistą bei jo gaminimą nelabai jaučiau…o gal čia, kaip sakant, aš nejaučiau, o ne nebuvo? Bet kuriuo atveju – Oliverio patiekalus gaminame, manau, gaminsime ir ką nors iš Nomedos „repertuaro”! Taigi ačiū uošvio šeimynai už nuostabias dovanas! Mes savo dovanas jau irgi nusiuntėme, o jie jau jas apžiūrėjo, todėl galiu paviešinti įrašą, kurį buvau „paslėpusi”…
Kadangi jau pradėjau rašyti apie Šv.Mikalojaus dienos dovanas, tai – kadangi vaikai tądien gavo iš Lietuvos atsiųstas mano mamos knygas – parašysiu, ką dar gavome dovanų. Apie Šv.Mikalojaus dieną nerašysiu, nes apie ją labai gražiai parašė Renata, su šeima gyvenanti Briuselyje. Apie Augusto dovaną jau rašiau – jis gavo „Parašyk savo knygą”. Dar rašyti nepradėjo, laukė atostogų, bet, manau, dabar – kai turi abu – tikrai per atostogas pradės! Vilhelmas gavo knygą, kurią dabar su didžiausiu susidomėjimu skaito per skaitymo valandėlę (mūsų namuose tokia valandėlė – kasdien) – „Pirmoji enciklopedija. KURKADAKAS”. Aš pavarčiau, man irgi patiko. Manau, kad tikrai tinkama knyga skaitančiam pirmokui! Svarbiausia, kad gan didelės raidės ir gan paprastas – nors ir enciklopedinis – tekstas. Morta ir Gertrūda gavo dvi tos pačios serijos knygeles: „Atsakymai į visus KODĖL?”. Morta išsirinko „Laukiniai gyvūnai„, tai Gertrūdai liko „Naminiai gyvūnai”. Dabar kaip tik su Morta skaitome ir lipdome „Naminiai gyvūnai”. Tiesa, man vis atrodė, kad kalakutai sako „šuldu-buldu”, o knygoje parašyta, kad jie sako „blublublu”…Hmmm… Šios knygos – irgi enciklopedinio tipo. Man atsakymai gal kiek per sudėtingi (jeigu skaityti tai, kas parašyta) ir gan šokinėjama nuo vienos temos prie kitos. Taigi aš knygą skaitau savaip: kiekvieną klausimą aptariame su Mortule, kalbamės, analizuojame paveikslėlį…žodžiu, neriame daug giliau, nei siūlo knyga. 😀
Štai taip – nepaprastai smagiai – prasidėjo mūsų Kalėdinių dovanų išpakavimas… Labai smagu rankose laikyti naujas knygas, o dar smagiau jas skaityti!
Nuotrauka: Ian Wilson „Book collection”