Vakar Benediktas nukirpo Advento kalendoriaus snaigę su užrašu „Eglutė” ir mes planavome po pusryčių keliauti į turgelį rinktis eglutės, nes iki šiol dar jos nepapuošėme.

Bet po pusryčių, vis begulinėjančiam Benediktui, tėtis pamatavo temperatūrą ir sužinojome, kad vienas iš dviejų pagrindinių eglės rinkėjų karščiuoja. Bet likti visai be eglutės nesinorėjo. Tad vakare, kai Benediktas pasijuto geriau, mes eglę ėmėme ir… išsikepėme.

Eglės receptą atsiuntė mano draugė, aš padariau tešlą, prikapriau iš kartono trikampių ir sėdome darbuotis. Aš iškočiodavau tešlą, ir abu su Benediktu, uždėję ant jos kartoninius trikampius, apipjaustydavome tešlą pagal šabloną, o Vincentas kočiojo sliekus 🙂

Iš likusios tešlos padarėme žirafas „Milijonui žirafų”

Benedikto žirafiukai

Mano žirafos

Ir tėvelio žirafa

Kol marginome žirafas, atvėso trikampiai ir suvėrėme juos ant iešmelio

Eglutė turėjo būti gerokai aukštesnė, nes trikampių prikepėme nemažai, bet po tokių vaizdelių ji tik trumpėjo 🙂

Kai vaikai sumigo, man liko papuošti eglę glajumi. Glajui gerai išmaišiau 200g cukraus pudros ir pora šaukštų citrinos sulčių. Norėjau žalio glajaus ir niekaip nesugalvojau ko natūralaus pridėti, ar dilgelių, ar sumalti žaliosios arbatos,… Tad sutryniau kelis, Nedutės mamytės užaugintų katžolių, lapelius. Labai žalias glajus nepasidarė, bet dabar mūsų eglutė nuostabiai kvepia