Dar vasarą gavau iš vienos mamytės šį klausimą:
” Siuo metu susidureme su tokia dilema, tad ieskau atsakymu, kaip
geriausia butu pasielgti tokioje situacijoje. Na viska nuo pradziu
bandysiu surasyti. Mano dukrytei be 1 menesio du metukai. Lanko
darzeli. Per pokalbi su aukletoja issiaiskinom, kad jai labai patinka
piesti ir ypatingai delioti deliones. Viena karta deliojo iki kol
pietu nenuejo visi vaikai, negalejo net atsiplesti…
Kaip sakant, ratas vis apsisuka. Prieš keletą dienų skaičiau, kad šventėje Vilniuje buvo pristatoma ženklų kalba girdintiems vaikučiams. Pagalvojau, kad pristatymą organizavo Ramunė. Ir kaip tik Gabrielius rado…
Gabrielius pradėjo Vilhelmą mokyti pažinti laiką. Šiaip sakoma, kad septynerių-aštuonerių pats laikas, vadinasi, Vilhelmas yra metais jaunesnis, nei „geriausias” laikas, tačiau iš tiesų jis jau pasiruošęs.
Su Rugsėjo 1-ąja, mieli lopšelinukai, darželinukai, mokyklinukai, studentai…jų pedagogai ir tėvai!
Ir štai…atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet – jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.
Vakar išvažiavo mano sesė, kuri buvo atvažiavusi nuo rugpjūčio 19, kai parvežė į Belgiją berniukus. Kažkaip šįkart labai graudu buvo atsisveikinti. Net nežinau, kodėl būtent šįkart… Gal dėl to, kad pernai ji gyveno Utrechte (pagal Erasmus programą mokėsi ten universitete), todėl atvažiavo ir rugpjūčio mėnesį, ir rudenį, ir per Kalėdas…o ir šiaip buvo jausmas, kad ji netoli… Tačiau kol ji buvo, labai smagiai leidome laiką ir beveik kiekvieną dieną kažkur keliavome. Ką aplankėme šią savaitę?
Norite patikrinti, kaip vaikas vertina save? Radau testą, vadinamą kopėtėlėmis. Testas tinka tik vyresniems nei 3,5–4 metų vaikams.
Per kiek laiko galima suruošti krikštynas? Aš asmeniškai nesu iš tų, kurie labai ilgai ruošiasi. Man atrodo, kad, tarkim, po kelių mėnesių pasiruošimų tiesiog nebegalėtum džiaugtis švente, nes kiekviename renginyje turi būti vietos ir spontaniškumui, ir netikėtumams, ir tiesiog…kažkokiam tokiam nenupasakojamam žavesiui, kuris, deja, mažėja, kuo labiau viskas suplanuota. Ir dar. Kai viska suplanuota, tai bet koks netikėtumas gali atrodyti it pasaulio pabaiga…o kas to nori per šeimos šventę??? Be to, krikštynos man atrodo labai intymi šventė, kai tai, kas svarbiausia, vyksta bažnyčioje tarp tėvų, krikšto tėvų, kunigo ir kūdikio. Visi kiti – tik šio ypatingo įvykio liudininkai, kurie atguža pasidžiaugti drauge (beje, domintis teko skaityti etnologės straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad krikštynos – džiugi šventė, todėl kviečiami ir giminės, ir kaimynai, ir draugai…o man kažkaip anksčiau atrodė, kad ši šventė turėtų būti uždaresnė – pasirodo, klydau!) (daugiau…)
Iki šio sekmadienio turėjome keturis vaikus, kurių trys buvo krikščionys, o viena – pagoniukė. Po šio sekmadienio turime jau keturis krikščionis! Iš tiesų apie Gertrūdos Elenos krikštynas pradėjome galvoti dar tada, kai ji gimė… Mintis apie krikštynas „susidėlioti” padėjo tai, kad prieš porą mėnesių buvau paprašyti parašyti apie mūsų vaikų krikštynas „Mažylio” Mamų klubui… Taigi iš pradžių – šios – „ikikrikštinės” – mintys: (daugiau…)
Ketvirtadienį apie 15.00 paštininkas atnešė siuntinį. Tiesa, siuntinys – ne man. Būdama Lietuvoje sugalvojau, kad Elzei gimimo dienos proga norėčiau padovanoti šias knygas: a) jai patiko filmas; b) skaitė knygas lietuviškai (tačiau „kompe”), kurios irgi patiko ir dabar laukia filmo tęsinio ir c) mokosi anglų kalbos (ir jai puikiai sekasi!), todėl – sprendžiu pagal save – smagu perskaityti patikusias knygas originalo kalba. Be to, tai lengvas ir smagus skaitinys. (daugiau…)