Norite patikrinti, kaip vaikas vertina save? Radau testą, vadinamą kopėtėlėmis. Testas tinka tik vyresniems nei 3,5–4 metų vaikams.
Reikia nupiešti ant popieriaus lapo kopėtėles iš dešimties laiptelių ir paaiškinti, kad ant žemiausios pakopos stovi tik labai blogi ir pikti vaikai. Ant aukštesnės pakopos – šiek tiek geresni ir taip toliau. Savaime aišku, kad ant aukščiausio laiptelio stovi tik patys geriausieji ir sumaniausieji. Paaiškinus reikia paklausti, ant kurios pakopos atsistotų Jūsų vaikas.
Jeigu tai bus viena iš trijų viršutinių pakopų, tai vaikas save vertina per daug gerai. Kita vertus, toks rezultatas dažnai pastebimas ikimokyklinio amžiaus vaikų testuose. Jeigu mažylis „pastatys“ save ant 4–7 nuo viršaus pakopos, galima kalbėti apie normalų, adekvatų savęs vertinimą. Tačiau jeigu vaikas save įsivaizduoja stovintį ant vienos iš 3 žemiausių pakopų, tai ryškus ženklas, kad vaikas nepasitiki savimi ir nuvertina savo sugebėjimus.
Štai taip. Žinoma, puoliau jo daryti su savo 6m6mėn Vilhelmu ir 8m5mėn Augustu. Iš pradžių nupiešiau kopėčias ir paaiškinau berniukams, ką reikia daryti. Tada – kad „nekopijuotų” vienas kito – paprašiau, kad vienas liktų kambaryje, o kitas eitų piešti į virtuvę. Kai abu nupiešė, atnešė man. Tada paprašiau, kad tiesiog papasakotų, kodėl save nupiešė būtent ant to kopėtėlių laiptelio (beje, abu nupiešė save ant 6ojo!).
Vilhelmas: ” Aš šaunuolis, nes jau perskaičiau savo pirmąją knygą. Aš visada prisimenu mašinoje prisisegti diržą. Aš kartais susipykstu su Augustu ir su Morta, ir jie mane erzina. Aš esu toks vidutiniškas. Kai tėtė sako, aš visada išsiurbiu namus. Aš beveik visada žaidžiu su Morta „Namus”. Aš prižiūriu Gertrūdą. Aš mėgstu su Augustu žaisti kortom ir padedu Mortai. Jeigu susipykstu su Augustu, išeinu ir žaidžiu vienas. Aš labai mėgstu važiuoti dviračiu.”
Augustas: „Nes aš esu darbštus vaikas, įdėmiai skaitau knygas, ypač, jei man įdomios. Aš kartais supykstu, bet stengiuosi su kitais susitarti. Kartais nepavyksta, na, tu žinai… Aš valgau geriau, nei praeitais metais. Aš tėvams padedu tvarkyti namus, išmokau plauti grindis. Aš moku naudingai naudotis kompu. Kartais pusėtinai, bet dažnai gerai ruošiu namų darbus. Aš labai moku žaisti su lėliukais. Na, mažiukais, kaip Gertrūda. Tokia kaip Morta jau mergaitė. Moku gerai susitaikyti.”
Morta žiūrėjo, žiūrėjo, ką mes darom ir sako: ir aš noriu! Ką gi, nupiešiau kopėčias ir jai. Ji save nupiešė tarp 5 ir 6 laiptelių. Dar nupiešė sraigę ir dvi saules (nes labai karšta :D) Ir užrašė, kur reikia eiti 🙂 Kai paprašiau, kad papasakotų, štai, ką išgirdau: Aš einu miegoti, kai mamytė pasako. Kai tėtė leidžia filmuką, aš žiūriu. Aš labai gerai moku važiuoti dviračiu. Aš kartais mušuosi su broliais. Su Gertrūdėle ne mušuosi, o žaidžiu. Mėgstu daryti valgyti. Dar mėgstu dažytis. Mėgstu pasaugoti Gertrūdą. Vieną dieną ėjau per mišką ir suradau lapę. O parduotuvėje nupirkau visiems saldainių. Ir aš išmokau iš butelio gert.” Štai taip 😀
