Kažkaip manau, kad mamai darbo ieškotis nėra tas pats, kas tėtei. ir dirbti ne tas pats. Ne kartą teko girdėti darbdavių žodžius (ačiūdiev, ne asmeniškai!), kad mama turi mažus vaikus, kurie sirgs, kad ji ilgai nedirbo, todėl jai trūksta kvalifikacijos ir t.t. ir pan. Suprantu ir darbdavį – juk jam norisi kvalifikuočiausio darbuotojo, tačiau iš tiesų reikia sugalvoti mechanizmą, kaip tėvams (ypač mamoms) derinti darbą ir tėvystę.
Štai ir baigėsi mūsų Kalėdinių darbelių konkursas. Na, jis baigėsi jau prieš keletą dienų, per Kalėdas, tačiau Renata su savo vaikinais buvo išvažiavę pas artimuosius, o mes buvome sulaukę artimųjų, todėl ir – kaip tie išmintingieji kurmiai – darbelių „nesuskaičiavome” iškart. Tačiau – vos atslūgus švenčių maratonui – sėdome dėti visų taškų ant „i”.
24-tąją Advento dieną pakavome mūsų iškeptas lauktuves seneliams ir pusseserei.
Kadangi švęsti Kalėdas išvažiavome pas vienus ir kitus senelius, tai nebespėjau aprašyti paskutinių 2-jų Advento kalendoriaus užduotėlių. 23-čiosios Advento dienos užduotis buvo „Meduolių kepimas”.
Na, štai ir atėjo Kalėdos! Tikiuosi, kad jūsų namuose šiandien gausu džiugesio ir geros nuotaikos! Mūsų namuose – pošventinė ramybė. Kiek neįprasta, nes Lietuvoje Kalėdų pusryčiams važiuodavome pas Gabrieliaus senelius, kur susirinkdavo visa jo tėtės šeima, o po to važiuodavome tiesiai pas mano tėvus, kur jau nuo pat ryto orkaitėje kepdavo didžiulis kalakutas ir…švęsdavome mano mamos gimimo dieną!
Tyliai tyliai iš apsnigto Briuselio sveikinu visus – kaip atsikėlus Mortulė pasakė – su Pūčiomis! Linkiu prasmingo susikaupimo, gražaus Kalėdų laukimo, neišvarginančio pasiruošimo, akių žibėjimo ir…skanaus!
Taigi prisiruošiau aprašyti Gebėjimų mokyklas nuo…iki – ta prasme, viską, ką norėjau apie jas pasakyti. Jau anksčiau minėjau, kad straipsnis buvo išspausdintas „Veido” žurnale, tačiau dėl vietos stokos – ne visas. „Delfyje” spausdinamas visas tekstas ir – turiu pasakyti – susidomėjusi perskaičiau ir komentarus: įdomu, ką žmonės mano apie tokias mokyklas.
22-ąją Advento dieną nuo ryto iki vakaro rūšiavome knygas, net į lauką neišlindome, nes kol visas iškilojome, pavartėme, dėliojome į krūveles, paplepėjome su Benediktu, saugojome nuo Vincento pomėgio „pavartyti knygas kojomis” (brrr, kiek nervų man tai kainuoja).
21-ąją Advento dieną darėme nepaprastai gražias snaiges aptiktas „Kokone”.
Konkursui savo dailią „Kalėdų laukimo” eglę šiandieną atsiuntė sesutės Ieva ir Goda.