Na, štai ir atėjo Kalėdos! Tikiuosi, kad jūsų namuose šiandien gausu džiugesio ir geros nuotaikos! Mūsų namuose – pošventinė ramybė. Kiek neįprasta, nes Lietuvoje Kalėdų pusryčiams važiuodavome pas Gabrieliaus senelius, kur susirinkdavo visa jo tėtės šeima, o po to važiuodavome tiesiai pas mano tėvus, kur jau nuo pat ryto orkaitėje kepdavo didžiulis kalakutas ir…švęsdavome mano mamos gimimo dieną!

Taip, mano mama yra gimusi per pačias Kalėdas, todėl niekada nekildavo mintis, kur važiuosime Kalėdų dieną. Namuose susirinkdavome ir šeima, ir geriausi mamos draugai su šeimomis. Kai buvau maža, galvodavau, kad mes visi giminės, o tie vaikai – mažų mažiausiai mano pusbroliai ir pusseserės! Taigi susirinkdavome visa graži didelė šeima: mano tėtės sesuo su šeimyna, mamos sesuo su šeimyna, dar bent kelios šeimynos (dažniausiai reguliarios 😀 ). Išaugus vaikams ir jiems susilaukus savo vaikų, mūsų „chebrytė” išsibarstė, nes visi pradėjo švęsti su savo šeimomis, tačiau tas POJŪTIS, kuris būdavo per Kalėdas, išlikęs ir, matyt, visą gyvenimą bus nuostabiu vaikystės Kalėdų prisiminimu…

O šiandien…šiandien pas mus vieši mano sesė…kuri kai būna, visada jaučiuosi taip, tarsi iš tiesų būtų Kalėdos (net ir ne per Kalėdas), vaikai džiaugiasi Kalėdinėmis dovanėlėmis: mergaitės „dingo” prie Mortos virtuvės, kurią atskraidino babos ir bočiaus Kalėdų Senelis, o berniukai nuo pat ankstaus ryto dėlioja LEGO: abu jų prašė, abu gavo (Augustas ir nuo babos ir bočiaus Kalėdų Senelio, ir nuo „naminio” Kalėdų Senelio, o Vilhelmas nuo babos ir bočiaus Kalėdų Senelio), tai dabar darbuojasi liežuvius išleidę, o kai pavargsta…kai pavargsta puola žaisti NintendoDSi, kurį Vilhelmas gavo nuo „naminio” Kalėdų Senelio, ir dabar berniukai gali įgyvendinti savo svajonę – žaisti susijungę! Be to, Vilhelmas labai labai laukė, nes sakėme, kad anksčiausiai NintendoDS galima gauti, kai jau eini į mokyklą…Kadangi pirmoji proga jau pradėjusiam eiti į mokyklą Vilhelmui – Kalėdos, tai jau seniausiai paprašė šios dovanos…

Dar, žinoma, paskambinome mano mamai ir visi sudainavome „Su gimimo diena!”, paplepėjome, pasidalinome džiaugsmu… Gaila, kad negalim būti šalia ir apkabinti mamos…aš ypač jaučiu tą per Kalėdas ir net gerklėje stringa žodžiai, kai jai paskambinu…nors žinau, kad mama lygiai taip pat visada yra šalia, kad ir kuriame pasaulio krašte aš būčiau… Myliu Tave, Mama!!! Esi pati pačiausia pasaulyje…ir Tau dar kartą linkiu viso pačio geriausio ir dar daugiau…

Žodžiu, visi labai patenkinti…o orkaitėje kepa kalakutas. Kai Gertrūdėlė atsibus, sėsime prie Kalėdiškai padengto stalo… Dar norėjome eiti į miestą, bet nuo pat ryto lyja, tai gal tiesiog užteks ramiai gražiai pabūti namučiuose…

Tikiuosi, kad ir JŪSŲ Kalėdos jaukios ir šventiškos! Ir naudojuosi proga ir dar kartą sveikinus visus draugus, artimuosius ir artimais tapusius tinklaraščio skaitytojus!

Kalėdų rytų saulė pražydo,
Vai lėliu lėliu, Kalėda.

Sekminių rytų ažerai šalo,
Kas tokis mundras, pažeriais jojo,
Pažeriais jojo, ledų kapojo,
Ledų kapojo, aketes kirto,
Aketes kirto, žirgelius girdė,
Žirgelius girdė, mergeles virkdė.
Atbėga elnias devyniaragis,
Dešimtam rage nauja svetlyčia.
Tojoj svetlyčioj, tojoj naujojoj
Muzika grajna, jaunimas šoka.

Nuotraukoje – mūsų krikšto dukrytė, kuri šią žiemą buvo nuostabių nuostabiausia snaige, ar ne? Ir ją apkabiname stipriai stipriai iš Briuselio, siunčiame glėbį šilčiausių linkėjimų ir karščiausių bučkių!!!