Šią Velykinę žvakutę atsiuntė mažoji darbininkėlė Urtė.
Šiuos, daigintų kviečių pievelėje „pražydusius”, margučius atsiuntė sesutė Greta ir broliukas Aurimas.
Pralėkė dar vienas kalbos raidos stebėjimo projekto mėnuo. Praeitą mėnesį rašiau apie tai, kaip vaikas pradeda jungti žodžius į sakinius. Mažiausia projekto dalyvė Emilija ir toliau stebino sparčia savo kalbos raida, Vincentas nusprendė, kad nereikia be reikalo aušinti burnos, o Gertrūdos kalbos raidos „ataskaitą” pateikė Morta ir Vilhelmas!
Augustas sako, kad jam labai patinka balandžio 1oji, nes galima meluoti ir nepakliūti į bėdą! Vakar kaip tik ir buvo ta diena, kai buvo galima pokštauti, ir niekas negalėjo už tai ant jūsų pykti. Gabrielius keletą kartų apgavo vaikus, ir jie valėsi ir dažus nuo veido, ir bėgo žiūrėti, kuo ten išsitepę 🙂 Kokių įdomesnių pokštų dar galima sugalvoti šią dieną?
Pasidarėm ir šiuos drugelius, tad Vincentas dabar laksto, mėto juos (atseit skraidina) ir rėkauja: „plas plas bitėėėėėė”.
Šiandieną ryte valgėm krabų pagaliukus tešloje ir krabų pagaliukų fanas Benediktas užsimanė darbelio „krabo”.
Pažadėjau savo bernužėliams (dideliems šunų mylėtojams) iškepti sausainukų „šuniukų”, o tie šuniukai ėmė ir pavirto avinukais 🙂
Pasidarėme, kaip Benediktas pavadino, „švelnutėlę avytę” .










