Nacionalinis diktantas: tekstas bei kas, kaip ir kodėl:)

Visi įrašai

2010 04 01

Jau rašiau, kad Augustas rašė Nacionalinį diktantą. Jeigu įdomu, štai jo tekstas bei rašybos ypatumų paaiškinimai:

Vanda Juknaitė

SKUBĖKIME AUGTI

Pirmoji rašau šiųmetį diktantą, kuriu trumpą novelytę iš pasiūlytų žodžių. Tokios šviesios datos lydi mus, tik ką paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, atgautos laisvės dvidešimtmetis, o žodžiai kasdieniai, pilki, kaip esam įpratę: brigzti, driksti, dryksta, graso, bjūra. Tarytum diktanto rašymas būtų menkniekis, o ne džiaugsmingas visų susitikimas su gimtąja kalba Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje.

Suku galvą, kaip čia suporavus šėmmargį debesį su familiariu kompanionu. Suprantu, kad jau šypsotės, nes jūs ypatingi žmonės, ne bet kas, ne bet kuris ateina rašyti diktanto. Patriotą su įmygiu dar galėčiau susieti, bet kur dėti akvariumą su idioma, tikras galvosūkis. Būtų bemaž graudu du tūkstančiai dešimtaisiais dėl gramatikos pinklių paleisti iš rankų mūsų visų širdis jungiančią nytį.

Kalba yra beveik mūsų tėvynė. Svečiose šalyse nors vakarais, šeimose, sugrįžtame į ją lyg į namus. Argi patys leistume jai, mūsų senajai gražiajai kalbai, sunykti? Tik paklausykime: mama, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė…

Tokia gili ir ilga buvo žiema, bet už lango jau siaučia pavasario vėtra. Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda: laisvė yra galimybė būti savimi. Be kita ko, lyg mažiems vaikams daugeliui atrodo, kad laisvė yra galimybė turėti, ką noriu. Skubėkime augti, kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų, iš kurių esame išaugę.

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

[R1] To paties žodžio formose ir aiškios kilmės išvestiniuose bei šiaip bendrašakniuose žodžiuose dėl asimiliacijos pakitę šaknies galo priebalsiai paprasti rašomi morfologiškai. Šių priebalsių rašyba nustatoma iš tų žodžių, kuriuose jie rašomi fonetiškai (pagal tarimą), žr. aprobuoto leidinio „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (toliau LKRS), Vilnius, 1992, p. 20, § 18. Šiame tekste: a) augti – g supanašėjo su dusliuoju t ir tariamas kaip k, bet išlaikomas šaknies galo priebalsis g (plg. augo); b) kasdieniai – s supanašėjo su skardžiuoju d ir tariamas kaip z, bet išlaikomas (plg. kas + diena); c) brigzti – skardieji g ir z prieš -ti suduslėja ir tariami kaip ks, norint patikrinti, kuri samplaika rašytina prieš priebalsę, žodį reikia pakeisti taip, kad samplaika būtų prieš balsę, plg.: brigz-ti – bryzg-a, brizg-o.

[R2] Dūrinio šiųmetį viduryje paslėpta daugiskaitos kilmininko galūnė: šių metų – šiųmetis, vns. galininkas – šiųmetį.

[R3] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: šiųmetį diktantą, trumpą novelytę, galvą, debesį, nytį (nytis „atskiras nyčių siūlas su kilpele“, žr. „Lietuvių kalbos žodyne“; dgs. nytys „siūlų vėrinys metmenims verti ir, juos kilnojant, žiotims daryti“, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“), (į) ją, ką, nebrandumą.

[R4] Ilgosios balsės veiksmažodžių ir išvestinių formų šaknyse, diktante: a) pasiūlytų (: pasiūlyti, pasiūlo, pasiūlė); b) lydėti,lydi, lydėjo; c) bjurti, bjūra, bjuro; d) sunykti, sunyksta, sunyko. (Žr. LKRS, p. 12, § 2.)

[R5] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: pasiūlytų žodžių, visų, pinklių, rankų, mūsų, tų, šaknų, kurių.

[R6]Nesutrumpėję žodžiai (nors ir susiję, net turintys vieno žodžio reikšmę) paprastai rašomi skyrium (žr. LKRS, p. 38, § 59), diktante – dalelytė tik ką „neseniai“.

[R7] Vietovardžiai, kaip tikriniai daiktavardžiai, visada rašomi didžiąja raide (LKRS, p. 63, § 154), diktante: Lietuvos; Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje.

[R8] Sudurtiniai žodžiai dažniausiai rašomi morfologiškai – dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar balsiai nepaisant jų tarimo (žr. LKRS, p. 35, § 48), diktante: a) tūkstant-is + met-ai = tūkstantmetis, b) (dvi + dešimt) + met-ai = dvidešimtmetis, c) menk-as + niek-as = menkniekis; d) šėm-ai (šėmas „šviesiai, tamsiai ar melsvai pilkas“) + marg-as = šėmmargį.

[R9] Žodžiai laisvė, tėvynė stilistiniais sumetimais gali būti rašomi didžiąja raide, žr. Rašybos ir skyrybos nuostatų, patvirtintų VLKK 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490), 2.7 punktą.

[R10] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma ia, kai nė vienas žodžio linksnis neturi galūnėje ė (žr. LKRS, p. 25, § 28), diktante: a) dgs. vardininkas kasdien-iai žodž-iai (nors sk. kasdienei žodžei), nes vns. vard. kasdien-is žod-is; b) vns. naudininkas jai (nors sk. jei), nes vns. vard. ji; c) vns. naud. sen-ajai, graž-iajai (nors sk. senajei, gražejei), nes vns. vard. senoji, gražioji; d) vns. vard. tokia, kilm. tokios, naud. tokiai…; e) vns. įnagin. skrebenančia, nes vns. vard. skrebenanti (priesaga -enti).

[R11] Visų laikų vyr. g. veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse rašomos nosinės balsės (žr. LKRS, p. 23, § 24), diktante: a) įpratę, b) išaugę.

[R12] Nosinė raidė ą nerašoma, kai tos pačios šaknies žodžiuose raidė a kaitaliojasi su ė (žr. LKRS, p. 19, § 10 1 pstb.), diktante – grasyti, graso, grasė (plg. grėsti, grėsė, grėsmė).

[R13] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos 3-iojo asmens galūnė -ų (žr. LKRS, p. 23, § 24 4 punktą), diktante – būtų (bū-ti > bū-t-ų).

[R14] Neiginys ne su būdvardžiais dažniausiai rašomas kartu, pvz., nedžiugus, nedžiaugsmingas, tik priešpriešos atveju rašoma skyrium (žr. LKRS, p. 43, § 75–76). Priešpriešą paryškina sintaksinės priemonės, kaip antai diktante jungtukas o: …menkniekis, o ne džiaugsmingas susitikimas.

[R15] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna – po minkštojo priebalsio rašoma iau arba po joto (jis visada minkštas) au (žr. LKRS, p. 16, § 6), todėl ne džeugsmingas, o džiaugsmingas; jau (nors tariama jeu). (Kitaip su tarptautiniais žodžiais – jie rašomi ir su eu, pvz., euras, leukocitai, pleura.)

[R16] Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių vns. įnagininko galūnėje, priešpaskutiniame skiemenyje, užkonservuota istorinė nosinė: gimt-ąja.(Žr. LKRS, p. 23, § 24.)

[R17] Įsidėmėtinos rašybos prieveiksmis čia (ne če), žr. LKRS, p. 26, § 30.

[R18] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, nors priebalsis j dažnai tariamas: a) familiariu [sk. familijeriu], b) patriotą [sk. patrijotą], c) akvariumą [sk. akvarijumą], d) idioma [sk. idijoma].

[R19] Joto tarimo ir rašybos klausimas šiuo atveju problemiškas – jotas ne įterpiamas tarp balsių i ir o, bet pati balsė i tariama kaip j: kompanionu skaitoma kompanjonu. Pagal lietuvių kalbos žodynus jotas vis dėlto nerašomas, nors žodis kilęs iš pranc. compagnon ir kitu panašiu atveju jotas tariamas ir rašomas, plg.: pranc. chignon – liet. šinjonas. (VLKK rašybos ir tarties specialistai tariasi dėl rašybos normos pakeitimo, bet sprendimas nėra priimtas.)

[R20] Tai ne priešdėlis į-, bet ilgasis šaknies balsis (ypat-), taigi diktanto žodis ypatingi rašoma su priebalse y, plg.: ypatus, -i, ypač, ypatybės, ypatumas; taip pat ir veiksmažodžio būti es. laiko 3 asmuo –yra. (Žr. LKRS, p. 28, § 35 pastabą.)

[R21] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (žr. LKRS, p. 44, § 80), diktante: ne bet kas, ne bet kuris.

[R22] Jei veiksmažodžių šaknyje yra trumpasis balsis i (kaip įmigti), u (kaip sukti), e, tai veiksmažodinių galūninės darybos daiktavardžių šaknyje bus ilgasis balsis y, ū, ė (žr. LKRS, p. 13, § 3 4 punktą), diktante: a) įmygis (plg. dar: įnikti – įnykis, nutikti – nuotykis, sutikti – santykis), b) galvosūkis (plg. sūkis, posūkis, mušti – mūšis).

[R23] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma ia – ne e (žr. LKRS, p. 26, § 29), diktante: a) galėti – galėč-iau (tariamosios nuosakos 1 asmuo; galėti, gali, galėjo); b) jungia (es. l. 3 a.; jungti, jungia, jungė) > jungianti, jungiančią (es. l. veikiam. dal. vns. gal.); c) siauč-ia (es. l. 3 a.; siausti, siaučia, siautė).

[R24] Prielinksniai rašomi kartu su sutrumpėjusiomis linksnių formomis (žr. LKRS, p. 52, § 116), diktante – bemaž (< be maža), dar plg. iškart (< iš karto), pervien (< per viena).

[R25] Sudėtiniai skaitvardžiai susideda iš kelių atskirų skaitvardžių, diktante – du tūkstančiai dešimtaisiais (šiuo atveju jais reiškiama data – du tūkstančiai dešimtieji metai); skaitvardį išreikšti skaitmenimis, pridūrus kelintinio skaitvardžio galūnę, 2010-aisiais – rašybos variantas, ne klaida.

[R26] Daiktavardžių vns. vietininko galūnė -yje ir dgs. -yse rašoma su ilgąja balse (žr. LKRS, p. 24, § 25 3 punktas), diktante: a) vns. viet. Briuselyje, b) dgs. viet. šalyse.

[R27] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (žr. LKRS, p. 17, § 9 3 punktas), diktante – sugrįžtame (grįžti, apgręžti, grąža, grąžtas).

[R28] Nosinė balsė rašoma ir prielinksnyje į (žr. LKRS, p. 19, § 11), diktante – į ją, į namus.

[R29] Dalelytės lyg ir lig skirtingos, plg.: lyg „panašiai kaip, tartum“, lig „iki, kol“.

[R30] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (žr. LKRS, p. 40, § 67), diktante – argi (dar plg. betgi, dargi, irgi, kaipgi, netgi, taigi ir kt.).

[R31] Prielinksniai rašomi atskirai nuo žodžių samplaikų (žr. LKRS, p. 52, § 116), diktante – be kita ko.

[R32] Neiginys ne paprastai rašomas skyrium nuo daiktavardžių, bet kartu, kai darybiškai ir semantiškai susijęs su neiginį turinčiais žodžiais, daugiausia būdvardžiais ir veiksmažodžiais (žr. LKRS, p. 44, § 78), diktante – nebrandumą (< būdv. nebrand-us + -umas).

[R33] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, p. 43, § 73), diktante – nenukirstume (nenukirsti, nenukerta, nenukirto).

(Parengė Aistė Pangonytė)