Pasidarėme, kaip Benediktas pavadino, „švelnutėlę avytę” .

Prireikė:

• vatos,
• juodos šenilo vielutės,
• spalvoto popieriaus (juodo ir raudono),
• judančių akių,
• žirklių,
• klijų.

Iš vatos gabaliuko susukome volelį/ritinėlį

Apsukome vatos ritinėlį vielute taip, kad ji padalintų volelį į dvi dalis. Mažesnė bus galva, o didesnė dalis- pilvas. Vielutės galus atlenkėme į šonus- bus avytės priekinės kojos. O užpakalinės kojos- į vatos volelį įsmeigtos vielutės

Iš juodo popieriaus iškirpome du „lašelius”- ausis ir trikampį- veidą

Veidą ir ausytes klijuojame ant vatinės galvos, prilipiname judančias akytes ir nosį

Tik mes padarėme klaidą, kad pirmiausiai padarėme „rankas”, o tik tada kojas ir tos kojos vis iškrisdavo

Manau, reikėtų kojas daryti iš ilgesnių vielučių, įvynioti jas į vatos volelio vidų, o kai vielute (iš kurios darysime rankas) apsuksime volelį, tai ir kojos tvirtai laikysis.