„The focus of subjectivity is a distorting mirror”. Sakė vokiečių filosofas Hans-Georg Gadamer‘is. Nors man labiau patinka šių laikų filosofės Lorraine Code mintis, kad objektyvumas reikalauja visada atsižvelgti į subjektyvumą (Objectivity requires taking subjectivity into account).
Kodėl kalbu apie subjektyvumą? Todėl, kad dažnai kalbu su tėvais ir, žinoma, apie vaikus. Klausydama jų, diskutuodama su jais, kuo toliau, tuo labiau įtikiu, kad vaikų auginime: lavinime, mokyme, auklėjime, ugdyme vis dėlto itin daug subjektyvumo. (Tarytum tai – kažkas naujo 😀 Ale vis vien norisi įvardinti :D)
Štai ir baigėsi mūsų konkursas! Ačiū visiems dalyvavusiems! Konkurso dalyvių sąrašą bei kaip (ir kokie) buvo išrinkti laimėtojai, galite SKAITYTI ŠTAI ČIA.
Štai ir baigėsi dar vienas konkursėlis: PAVASARINIŲ DARBELIŲ ir darbelių, skirtų ŠVENTOMS VELYKOMS. Abi su Renata džiūgavome: dalyvavo net 62 darbeliai! Šiandien – konkurso pabaiga, ir laikas apdovanoti prizų laimėtojus!
Sugalvojome daryti šias žirafas, nes gavau į savo elektroninį paštą naujienlaiškį iš „one million giraffes” apie jau turimą žirafų skaičių ir labai sunerimau, kad liko TIK 270 dienų, o reikia DAR beveik 300 000 žirafų. Nors ne aš lažinausi, bet… supanikavau.
Kaip pasigaminti mielą viščiuką iš šenilo vielutės komentaruose aprašė šio tinklaraščio skaitytoja Saulė.
Turiu keletą draugų (ne draugių, o draugų!), kurie, išgirdę šių dviejų žodžių kombinaciją, suraukia nosį. Ne dėl to, kad jie – ne už lygias galimybes. Jie mano, kad jau seniausiai tos lygios galimybės yra, o dabar tai jau likęs tik moterų siekis būti tokiomis kaip…vyrai 😀 Jie džiaugiasi (ir garsiai apie tai pasakoja), kaip dalinasi pareigomis su žmona/drauge ir kaip čia viskas yra paprasta. Žinoma, aš čia supaprastintai sakau, bet iš principo, jų nuomone, tokių institucijų kaip Lygių galimybių institutas Europoje visiškai nereikia, nes jie užsiima, švelniai tariant, sliekų ieškojimu ten, kur jų nėra.
Laukdami Velykų puošėme namus. Vienas puošinys – Velykų vainikas. Na, tiesiog mūsų vaikams labai patiko daryti Kalėdinį vainiką, todėl pagalvojau, kad ir Velykinis – gera mintis.
Šią antrą Velykų dieną jau vos ne tradiciškai pirmadienį dalinuosi, ką šią savaitę perskaičiau apie šeimą, švietimą ir vaikus (čia, kaip sakant, šiek tiek įdomybių valgant vakar dienos likučius ir geriant skanią laisvadienio pusryčių kavą…)
Savo siūvinėtus kiaušinius taip pat labai norėjau padovanoti gražiai „paslėptus”, tad su Benediktu gaminome „slėptuves”.
Per šias Velykas mūsų margintus margučius dovanojome „paslėptus” į ančiukų pilvelius.








