Iš tiesų, ką darytumėte?????????????????????????? Perskaičiusi pirmą straipsnį pasibaisėjau, diskutavau apie jį su vyru, su seserimi…Šiandien, perskaičiusi antrą, tiesiog nebežinau, ką daryti. Kodėl? Ogi dėl komentarų, panašių į šį (kalbos netaisiau):
Ar pamenate savo vaikystės draugus? O gal vis dar su jais draugaujate? Teisybę pasakius, mano trys labai labai labai geros draugės ir yra…iš vaikystės. Vieną prisimenu nuo…gimimo, kitą – nuo trejų metų, o kitą…gal nuo šešerių…Kartais atrodydavo, kad…va, su šituo žmogumi tai draugausiu ilgai ilgai, tačiau Gyvenimas pasisukdavo, ir nebūtinai tas žmogus likdavo šalia. O šios draugės liko, nors su viena daugiau nei pusę gyvenimo net skirtinguose miestuose gyvenome… Matyt, yra kažkas tokio, kas lemia, ar būsime draugais, ar ne, ir kiek ta draugystė truks. (daugiau…)
Be visų kitų priežasčių, šiandien pagalvojau ir apie šią.
Jei norite, visus naujus blog’o įrašus galite nuo šiol patogiai užsiprenumeruoti. Blog’o dešinėje, pačiame viršuje, yra PRENUMERATA. Užsiprenumeruoti įrašus galite elektroniniu paštu arba per RSS skaitytuvą (pavyzdžiui, Google Reader ).
1) Jei norite užsiprenumeruoti el paštu, jums tereikia spausti nuorodą “elektroniniu paštu”, tada įvesti savo el pašto adresą ir suvesti nurodytą kodą. Tai padarę, el paštu gausite laiškelį, kuriame paprašys patvirtinti jūsų norą užsiprenumeruoti blog’o įrašus. Kai paspausite ant nuorodos, procesas bus baigtas. Pranešimas apie naują įrašą atkeliaus tiesiai į jūsų el pašto dėžutę.
2) Jeigu spausite RSS (arba oranžinę RSS ikonėlę), jums “išmes” langą, kuriame galėsite pasirinkti programą, į kurią gausite mano puslapio naujienas (naudodamiesi ta pačia programa, galite gauti naujienas – jeigu norite – ir iš daugelio kitų puslapių). Dešinėje išsirenkate programą (pavyzdžiui, google reader), spaudžiate ant to mygtuko ir naujame lange jūsų jau paprašo patvirtinti, kad jūs norite matyti naujienas.
Gal prieš metus skaičiau straipsnį, kuriame JAV kariškių motinos rašė, kaip palaiko ryšį su anūkais, kurie – kartu su tėvais – gyvena ne JAV. Visų patarimų šiandien neprisimenu, tačiau įstrigo vienos močiutės pasakojimas. Ji rašė, jog nuo pat pradžių nusprendė, kad turės artimą ryšį su savo anūkais. Kadangi tuo metu dar nebuvo nei YouTube, nei kamerų kompiuteriuose, ji nusipirko video kamerą ir įrašinėjo save, skaitančią vaikiškas pasakas ir siųsdavo kasetės dukrai, kad ši parodytų anūkei. Pirmą kartą su savo anūke ji susitiko, kai šiai buvo virš dvejų. Močiutė rašė kaip oro uoste jai drebėjo širdis, kaip sureaguos mažylė. Šioji, ją pamačiusi, šūktelėjo ir puolė į glėbį…tarsi visą gyvenimą būtų gyvenusi šalia ir bendravusi… (daugiau…)
Kartą mums vienas nemažai sportuojantis žmogus (na, ir žinantis, apie ką šneka) pasakė, kad geriausia ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams – baseinas. Tą patį patvirtino ir Žitkauskas, kai pas jį apsilankėme su berniukais. Augustas jau Lietuvoje lankė baseiną Moksleivių rūmuose. Patiko ir jam, ir mums, turėjo tikrai šaunią trenerę. Kai atvažiavome čia, irgi pradėjome ieškoti baseino, kuriame vyktų pamokėlės vaikams. Radome. Kartą savaitėje į pamokėlę eina abu berniukai. Kadangi pamokėlės tik nuo ketverių metų, su mažesniais vaikais tenka eiti tėveliams. Taip ir darėme mudvi su Morta visus praėjusius metus.
Labai įdomu būtų išgirsti, kaip jūsų vaikai reaguoja, kai juos kas nors (kitas vaikas) skriaudžia? Mūsų mergina tiesiog…tyli. Sustingsta ir tyli. Žinoma, kai broliai daro bent dešimtadalį kažką panašaus į skriaudą, tai Morta toli gražu netyli! Kas kas, bet jau ji namuose moka viską (ir visus) sustatyti į savo vietas. Tačiau kitur (žinoma, kalbu apie ugdymo įstaigas) – ji nepaprastai rami ir tyli. (daugiau…)
Naujajam mano gyvenimo projektui – blog’ui – jau savaitė. Taigi trumpa statistika, kas čia įvyko: (daugiau…)
Vakar, 09.09, buvo lygiai septyneri metai nuo tos dienos, kai pakrikštijome savo pirmagimį. Ta proga vakarienei valgėme pyragą. Ir ne bet kokį. MORKŲ. Žinoma, apie šią mistinę sudedamąją jo dalį žinome tik Gabrielius ir aš. Šis pyragas mus jau daugelį metų gelbsti nuo to, kad vaikai nemėgsta daržovių. (daugiau…)
Trimečiai – maži „kodėlčiukai”, kurie stebi juos supantį pasaulį ir kartoja viską, ką jame išvysta. Jei jų „netrukdytumėte”, trimečiai visą dieną rastų, ką veikti:)
Trimečiams labai patinka išmokti naują veiksmą ir jį kartoti. Pavyzdžiui, jie gali visą pusvalandį leistis nuo tos pačios čiuožyklos arba net kelias valandas mėtyti kamuolį. Jau artėjant prie trečiojo gimtadienio tėvai pastebi, kad vaikas, tarkim, išmokęs dėlioti dėlionę, gali ją dėlioti „N” kartų: sudėti, sugriauti, vėl sudėti ir pan.
Trimečiai vis dar mąsto labai konkrečiai, abstrakčios sąvokos (tokios, kaip „vakar”, „užvakar” ir pan.) jiems vis dar labai sunkiai arba išvis nesuprantamos. Visa tai, ką jie kartoja daugybę kartų, vėliau jiems padės suprasti abstrakčias sąvokas kaip, pavyzdžiui, kaita ir pastovumas.
Fizinė raida:
– 11-20kg
– 86cm- 1m10cm
– praranda tą kūdikišką putlumą
– išauga visi pieniniai dantys
– per dieną reikia maždaug 1300 kalorijų
– naktį išmiega 10-12 valandų
– išmiega naktį neprišlapinęs lovos (nors „nelaimių” vis dar gali atsitikti)
– moka pats nueiti į tualetą, bet dar dažnai prireikia pagalbos (pvz, apsirengiant, nusivalant užpakaliuką ir pan.). Beje, pastebėta, kad kai kurie berniukai „įvaldo” nedarymą į kelnes tik po trečiojo gimtadienio. Mergaitėms tai pasitaiko rečiau.
– moka apsiauti batukus (nemoka užsirišti batų raištelių. Ir nemokykite – dar per anksti)
– moka apsirengti (jei dar nemoka, tai skatinkite segti sagutes, spaustukus, užtraukti „įstatytą” užtrauktuką (pačiam dar gali būti per sunku jį „įstatyti”))
– pats valgo (nors dar normalu apsilaistyti, prapilti ir pan.), moka naudotis šaukštu ir šakute, o peiliu jau gali, pavyzdžiui, užsitepti ant duonos sviesto arba uogienės:)
– bando pagauti ir jau vis dažniau pagauna didelį kamuolį
– moka išmesti kamuolį virš galvos
– moka paspirti kamuolį (galima griūti juokais, kai vaikas to mokosi – kartais net sunku patikėti, kokia tai gali būti sunki užduotis!)
– moka šokuoti ant vienos kojos
– gali šiek tiek paeiti ant pirštų galiukų
– gali užlipti ir nulipti kopėčiomis (ne itin aukštomis)
– moka važiuoti triratuku
– geba eiti tiesia linija (pavyzdžiui, jei ji yra nubrėžta)
– gali stovėti – ir išlaikyti pusiausvyrą – ant vienos kojos
– moka peršokti nedideles kliūtis
– geba išsivalyti dantis, nusiplauti rankas, įsipilti atsigerti
Kognityvinė raida:
– galima suprasti beveik viską (apie 80proc) to, ką vaikas sako
– kalba 3-5 žodžių sakiniais: Aš einu pasivaikščioti. Mano brolis yra didelis.
– Kartais kalba „užstringa”. Kai kurie tėvai išsigąsta, kad tai gali būti mikčiojimas, bet dažniausiai vaikui paprasčiausiai pritrūksta žodžių.
– vaikui patinka kartoti tai, ką išgirsta
– jau gali įdėmiai išklausyti (žinoma, įdomią jam ir tinkamą pagal amžių) trumpą pasaką ar istoriją
– patinka, kai pasaka sekama lygiai taip pat, nekeičiant žodžių
– patinka rimavimas, paprasti ir skambūs eilėraščiai bei dainelės
– žiūrėdamas į paveikslėlius jau gali papasakoti paprastą istoriją
– supranta paprastas abstrakčias sąvokas: dabar, greitai, vėliau ir pan.
– užduoda klausimus, kurie prasideda: kas, ką, kur ir, žinoma, KODĖL
– gali sustatyti vieną ant kitos maždaug 7 kaladėles
– jam patinka žaisti su plastilinu ir modilinu: maigyti, sukioti ir plėšyti.
– laisvai sudeda 6 detalių dėlionę
– geba nupiešti apskritimą ir kvadratą
– atpažįsta dažnai pasikartojančius garsus (pvz, indaplovė, fenas, siurblys, nuleidžiamas vanduo ir pan.)
– gali susieti daiktą su jo atvaizdu. Pavyzdžiui, jei parodysite siurblio nuotrauką (nebūtinai jūsiškio), vaikas parodys jums jūsų siurblį.
– skiria raudoną, mėlyną, geltoną ir žalią spalvas
– gali suskaičiuoti iki dviejų (ketvirtųjų metų pabaigoje iki 5) daiktų. BŪTENT ne suskaičiuoti iki 5, bet jeigu paprašysite atnešti 5 daiktus, vaikas tiek ir atneš. Tai visai kas kita, nei skaičiavimas, kuris išmokstamas tarsi eilėraštukas. SVARBIAUSIA, ar vaikas „supranta” skaičių!
– gali išspręsti problemą, jei ji: aiški, paprasta, konkreti ir neduodanti jam ramybės:) Jei kalbėsite hipotetiškai, supratimo nesitikėkite! Be to, nepaprastai daug priklauso ir nuo noro. Jei trimetis nenori, tai vargiai ką nors stengsis išspręsti.
– jam patinka panašumai ir skirtumai, todėl labai tinkamas laikas rūšiuoti (ir taip dėti pagrindus matematikai!): pagal spalvą, pagal formą, pagal dydį ir pan.
– domisi gyvūnais ir jų savybėmis
– gerai pradeda suprasti savąjį „aš”. Supranta, kuo skiriasi nuo jaunesnių vaikų (juk visa tai jau patirta!), tačiau sunkiai supranta, kuo skiriasi nuo vyresnių vaikų (todėl dažnai mažesnysis iš brolių gali nesuprasti, kodėl jam negalima tai, kas galima vyresnėliui)
– gali pasakyti, kiek jam metų, pilną vardą, o kai kurie net ir adresą
Socialinė ir emocinė raida:
– siekia suaugusiųjų dėmesio ir palaikymo
– kai kada itin prisiriša prie vieno iš tėvų (dažnai – priešingos lyties)
– jau gali išklausyti jūsų siūlymų ir net jais pasinaudoti:)
– gali atlikti tai, ko paprašote (pavz, atnešk nosinaitę).
– noriai prisideda namų ruošoje (žinoma, užduotys turi būti ne per sunkios)
– gali pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų
– patinka linksminti kitus ir visaip kvailioti
– vis dar mėgsta žaisti vienas, tačiau šalia kitų vaikų
– su kitais vaikais jau gali šiek tiek pažaisti, tačiau retas puikiai bendrauja, o ir apie dalybas ir derybas kalbėti dar kiek anksti (nebent vaikas turi vyresnių brolių ir/ar seserų – šie paprastai socialiai yra brandesni)
– labai daug laiko leidžia stebėdamas ir klausydamas aplinkinių, o po to visa tai tobulai atkartoja
– labai mėgsta klausyti istorijų apie save
– žaidžia „namus” ir kitus žaidimus, imituojančius suaugusiųjų gyvenimą
– jau žino, kad jis berniukas (mergaitė)
– pastebi, kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitų
Patarimai trimečių tėvams:
– Neskubėkite su pratinimu prie tualeto. Kau kurie vaikai (ypač berniukai) dažnai tam „nepribręsta” iki trečiojo gimtadienio ir net po jo. Vis dar galimos nelaimės. Nepanikuokite ir – juo labiau – nebarkite vaiko. Negėdinkite jo. Patikėkite – dauguma jų išauga. Jei neramu, pasitarkite su pediatru, kuriuo pasitikite.
– Padėkite lavinti akies-rankos koordinaciją: leiskite vaikui verti (pavyzdžiui, karoliukus), dėlioti mozaikas, kaišioti raištelius į skylutes ir pan.
– Žaiskite kamuoliu: parodykite, kaip reikia mėtyti, gaudyti ir spardyti įvairaus dydžio kamuolius.
– Žaiskite įsivaizduojamuosius stambiąją motoriką lavinančius žaidimus: šokuokite kaip kiškis, straksėkite kaip žvirblis, krypuokite it antis, šliaužkite kaip gyvatė, bėkite kaip elnias, šuoliuokite it antilopė ir pan.
– Kalbėkite su vaiku. Dažnai. Kalbėkite aiškiais sakiniais, užduokite daug klausimų ir išklausykite atsakymus.
– Pratęskite vaiko mintį plėsdami jo supratimą ir žodyną: taip, tai gėlė…tai tulpė, žiūrėk, kokie raudoni jos žiedlapiai…
– Mokykite vaikus įsidėmėti vardus ir pavardes
– Jei ką nors pirksite – pirkite knygas. Tegul jas „skaito” vaikai ir skaitykite jiems.
– Nepamirškite eilėraštukų. Kai perskaitysite pasaką, atpasakokite ją kartu su vaiku: prisiminkite, apie ką ji buvo ir kas buvo norėta pasakyti. Visada perskaitykite pavadinimą ir kas knygą parašė. Skatinkite rašto pažinimą: rodykite ženklus, užrašus, svarbius žodžius jus supančioje aplinkoje.
– Turėkite pakankamai pieštukų ir popieriaus, kad vaikas galėtų „rašyti” kada tik panorėjęs.
– Kai tik galima, skaičiuokite. Skaičiuokite saldainius, sausainius, kotletus, bulves, lėles, mašinas ir pan. Vaikams labai padeda, jei galite veiksmą sieti su žodžiu: pavyzdžiui, dedate šaukštą tėtei ir sakote „vienas”, tada – mamai ir sakote „du”, sesei – ir sakote „trys” ir t.t., kol padengiate stalą visiems.
– Matuokite ir sverkite. Geriausia ir natūraliausia daryti tai, kai gaminate maistą: juk reikės 4 kiaušinių, 100g sviesto, 5 šaukštų cukraus ir t.t. ir pan.
– Susipažinkite su gamtos mokslais: užšaldykite kartu vandenį (juk reikia ledukų sultims), pasodinkite sėklas, iš kurių išaugs pomidoriukai, vėjuotą dieną eikite leisti aitvaro ir pan.
– Leiskite vaikui išardyti ir vėl sudėti. Tegul eksperimentuoja su įrankiais (juk galima nusipirkti vaikiškų rinkinių) ir kitais ir kitais žaislų rinkiniais, kuriuose daiktai yra tarpusavyje vienaip ar kitaip susiję.
– Pasidarykite savos gamybos instrumentų, šokite, žaiskite muzikinius žaidimus.
– Neklauskite, ką vaikas piešia. Tegul piešia. Trimečiams dar dažnai visiškai „dzin”, ką jie piešia. Svarbiausia – išraiškos laisvė ir procesas:)
– Peržiūrėkite kūdikystės albumus. Vaikui dažnai labai įdomios jo „vaikystės” istorijos.
– Kai tik galite, į kalbą įtraukite skaičius, spalvas, formas: „Sviestas yra kvadratinėje sviestinėje…Žiūrėk, kokia purvina ta raudona mašina…Atnešk du kiaušinius iš šaldytuvo” ir pan.
– Įtraukite vaiką į namų ruošos darbus: padenkite kartu stalą, išrūšiuokite skalbinius, laistykite gėlesm gaminkite valgį ir pan.