Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart – Philippa Gregory „Karalienės palikimas”. Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: „Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!” Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: „Tualeto skaitinys” 😀 Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų…) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.
Ar jums nebūna kartais tokio jausmo, kad nuo vaikų (tiksliau, tam tikro jų elgesio :D), alergija? Jeigu norėjimą kartkartėm atsidurti Marse galima priskirti prie alergijos požymių, tai man taip pasitaiko… Juokas juokais, tačiau viena moteriškė (britė), pasirodo, iš tiesų yra alergiška savo sūnui!
Vis dar, nes jau praėjo visa naktis ir pusė dienos nuo tada, kai grįžome iš Champagne regiono Prancūzijoje, tačiau tereikia tik užmerkti akis ir, atrodo, svaiginančiu greičiu vėl atsiduriu vynuogynuose paskendusiose kalvose!
Šis klausimas „stojo” man prieš akis visu grožiu keliaujant po Champagne regioną Prancūzijoje. Vieta, kur nemokamai galima ragauti įvairiausią šampaną, tiesiog gundyte gundė. Ir – patikėkite – pagundai atsispirti buvo itin sunku. Dar sunkiau buvo tai, kad kievienas gurkšnis nepraslysdavo pro akis akylai stebinčiam Gabrieliui 😀
Viešint Lietuvoje Gintarė padovanojo keletą lipdukų su šiuo šūkiu. Grįžusi namo pagalvojau, kad noriu panaršyti internete ir sužinoti daugiau apie šią akciją.
Apie erkes jau diskutavome, kai buvau rašiusi apie vakcinas. Prieš važiuodama į Lietuvą mąsčiau, ką daryti, nes abi mergaitės nuo erkinio encefalito nėra skiepytos (berniukai – skiepyti). Tiesa, jau minėjau, kad Mortą būčiau vakcinavusi, tačiau Belgijoje šios vakcinos nėra, nes, anot mūsų pediatrės, čia nėra erkių, o jei ir yra viena-kita, tai jos neužkrėstos jokia liga. Taip ir likome be skiepų.
Labai nudžiugome šio mėnesio žurnaliuke „Mikė Pukuotukas” radę šį darbelį, nes kaip tik turėjome tuščią dėžutę nuo saldainių ir kartoninių ritinėlių nuo tualetinio popieriaus.
Vakar duše pagalvojau, kad…maudynės duše yra vienas iš būdų (pa)stebėti, kaip auga vaikas. Kai Gertrūda gimė, pirmąjį mėnesį kėblinau į dušą ir maudžiausi iš lėto, kaip robotukas. Nežinau, kaip ten tos moterys pasakoja apie savo cezarius, kad jau po kelių dienų lakstė „it nieko nebuvę”, bet aš, deja, tai grupei nepriklausau. Bent jau pirmos dvi savaitės man būna…FE. Pirmas mėnuo – vidutiniško smagumo. Atrodo, va rašau apie tai ir šiurpuliukas nugara bėgioja. Brrrr tos pirmos maudynės, ne kitaip. (daugiau…)
Atostogaudami kaime, labai labai apleidome darbelius, net buvo neramu ar taip pat patiks darbuotis kaip ir iki atostogų 🙂 Bet viskas vyko ir pavyko tiesiog nuostabiai. Šį darbelį radome 2008-jų metų gegužės mėnesio žurnaliuke „Nykštukas” ir, mūsų manymu, labai gražiai šios boružės atrodys šalia nuostabaus, nepakartojamo, turiningo, žavingo ir „boružėliško” Gertrūdėlės gimtadieniuko.
Ši George Gershwin’o daina skamba ausyse visą dieną. Ypač pirmasis posmas: „One of these mornings/ You’re going to rise up singing / Then you’ll spread your wings / And you’ll take to the sky”. Ir vis galvoju apie Gertrūdėlę, kuri šiandien ėmė kelti sparnus iš kūdikystės į vaikystę… tokią gražią vasaros dieną.