
Šiandien perskaičiau straipsnį Bernardinuose apie vaikų mokymą namuose. Turiu pasakyti, kad straipsnyje gausu netikslių teiginių. Juos pastebėjau todėl, kad pati nemažai domėjausi vaikų mokymu namuose (būtent JAV) ir pažįstu bent tris šeimas, kurios savo vaikus apsisprendė ir mokė namuose. Taigi pati tą sistemą „čiupinėjau” ir susidariau nuomonę ne iš kieno nors pasakojimo, o pati visa tai pamačiusi.

Žinote, kaip būna, kad kartais – viskas „bangom”? Tai va dabar mūsų namuose – kepurių banga. Šiandien net Augustas kalbėjo apie tai, kad rytoj darysis burtininko kepurę. Tačiau pradžiai..princesės ir riteriai 🙂

Darbelio nuotrauką ir aprašymą atsiuntė Urtės mama Jurgita. Šį medelį jos darė „Rudenėlio šventei” Urtės darželyje.

Iš tiesų dar visai neseniai Gertrūdėlė buvo tokia „prielipa”, kad negalėdavau atsitraukti nė per žingsnį. Kur ten atsitraukti! Jei padėdavau ją ant žemės, apsipildavo ašaromis, ropodavo paskui mane, kabindavosi į kelnes ir ašaromis pilnomis akimis reikalaudavo, kad imčiau ją ant rankų. NUOLAT. Tačiau…taip nebūdavo, jei su ja būdavo Gabrielius: taip, apsipildavo ašaromis, kol matydavo mane nueinančią, tačiau greitai viskas būdavo puiku. Visa tai baigėsi, kai mūsų kukulaitė pradėjo vaikščioti.
Žinau, kad mūsų pagrandėlė – ne pirmoji tokia „maminukė”. Pavyzdžiui, mūsų ir Vilhelmas toks buvo. Ir štai prieš maždaug mėnesį gavau laišką iš kitos „maminukės” mamytės…

Iš tiesų turiu pripažinti, kad vis dažniau prabylama apie tai, kad jau ikimokyklinio amžiaus vaikai yra pervargę, nes vaikai lanko daugybę būrelių, kiekviena jų minutė suplanuota ir…nebeturi laiko žaisti.
Nenuostabu, kad pasirodo ir vis daugiau straipsnių apie tai, kad „mokymasis” ikimokykliniame amžiuje turi vykti per žaidimą. Tačiau tačiau…ką reiškia „žaidimas”? Ar tai, kad vaikai darželyje žaidžia „vas-ki-či”, ar tai, kad ieško smėlio dėžėje lobio, nes šiuo metu darželyje kalba apie piratus?
Šią savaitę Benedikto darželyje „Rudenėlio šventė” ir reikia nunešti parodai, kartu su vaiku darytą, darbelį iš rudens gėrybių. Benediktas parėjęs pasakė, kad nori nusinešti darbelį arba iš moliūgo, kurį mums atvežė mano draugė, arba ežiukus iš „kaštonų spyglių”. Moliūgo, gėda man pelėda, aš pagailėjau, tai padarėme ežių šeimyną, kuri ryte su Benediktu keliaus į darželį.
Ši – jau antra mano darbo savaitė (Nuotraukoje – mano darbo kabinetas). Iš tiesų iš pradžių galvojau, kad pradėsiu dirbti rugsėjo mėnesį, tačiau universitete vis nesibaigė pertvarkos, remontai ir t.t. ir pan. Kadangi aš – naujas žmogus, tai visų naujų žmonių prašė palaukti. Iš tiesų tai darbas-ne-darbas: dirbu kaip mokslininkė, tačiau studento statusas. Hence, kaip sakant, dirbu nemokamai 🙂

Tai – vienas paskutinių Mortulės darbelių. Labai paprastas, tačiau iš tiesų labai smagus, nes galima su padarytu darbeliu žaisti, jį papildyti ir t.t. ir pan.
Tokią nuostabią rudeninę puokštę prieš kelias dienas pamačiau vaistinėje ir pasiteiravau kaip ji padaryta, nes užsimaniau tokią padaryti su Benediktu. O sekančią (ar net tą pačią) dieną Austėja (nežinodama apie šį mano norą) man atsiuntė nuorodą- „RUDENINĖS ROŽĖS„. Taigi, šis žavingas darbelis pats pas mus atėjo.

Vakar po šeštadieninės mokyklos pas mus liko draugų mergaitė, kuri yra 10 mėnesių vyresnė už Mortą ir kuri čia, Briuselyje, yra artimiausia Mortos draugė-lietuvė.