Vakar po šeštadieninės mokyklos pas mus liko draugų mergaitė, kuri yra 10 mėnesių vyresnė už Mortą ir kuri čia, Briuselyje, yra artimiausia Mortos draugė-lietuvė.
Šeštadienio vakarą mergaičių it nebuvo: iš pradžių žaidė mokyklą (Vilhelmas iš sandėliuko partempė mažąsias kuprines, paruošė mokyklinį stalą ir t.t. ir pan.), po to – namus, po to net lėlių vežimaičius vežė per visus aukštus 😀 Kai jau visai pavargo, ėjo žiūrėti Disney „Undinėlės”. Po undinėlės keliavome vakarinių ritualų.
Žinoma, vaikams – didžiulė atrakcija. Visų pirma, į berniukų miegamąjį nunešėme du čiužinius. Po to draugė rinkosi patalynę: galėjo miegoti su Peliuku Mikiu arba su Mike Pūkuotuku. Pagalvę pasirinko Mikės, o apklotą – Mikio 😀 Čiužiniai – didžiuliai, tad mergaitės įsitaisė vos ne per visas kambario grindis! Paskaitėme pasaką apie Peppa Pig. Nežinote, kas tai? Tai – kultinė herojė. Mūsų mažosios viešnios net pižama buvo su Peppa Pig! O Mortos šlepetės…su Peppa Pig!
Šia kiaulaite mus „užkrėtė” draugai, su kuriais (ir pas kuriuos) viešėjome per 2007-2008 vaikų žiemos atostogas ir kartu šventėme Naujus Metus. Jie laaaabai nustebo, kad mes nežinome, kas tokia yra ta Kiaulaitė Peppa. Ir, žinoma, parodė. Štai nuo tada Peppa yra mūsų – kaip čia pasakius – naminis gyvūnėlis??? 😀 Be to, tai iš tiesų gražus animacinis filmukas, puikiai „atlaikantis” mano cenzūrą 😀
Po pasakos užgesinau didžiąją šviesą, tačiau mergaitės nemigo tamsoje, nes Augustui yra leidžiama skaityti iki 21val – tad kambaryje degė lempelė prie Augusto lovos. Manau, kad tai padėjo mergaitėms lengviau užmigti…
Nusileidau uždėti skalbinių, o grįžus mergaitės jau…miegojo! Gal ir nebūtų tai toks didžiulis įvykis, jei tai nebūtų buvęs pirmasis kartas, kai mūsų viešnia miega pas draugę namuose! Mažam žmogučiui tai – didžiulis įvykis. Ir mums buvo labai džiugu, kad ji išdrįso nakvoti mūsų namuose. (Beje, Morta pirmą kartą visiškai pati nakvojo irgi būtent pas šią draugę. Kaip Augustas sako: „pirmasis sleep-over” 😀 ) Štai taip. Be to, merginos ėjo linksmai miegoti, nes pažadėjau, kad iš pat ryto eisime kepti sausainių desertui (desertui, nes buvome susitarę su jos tėveliais kartu kepti kugelį pietums).
Apie aštuntą valandą išgirdau linksmą klegesį vaikų kambaryje. Teko keltis, nes visi 5 netrukus atsidūrė mūsų lovoje 😀 Pusryčiams iškepiau blynų ir…susiruošėme kepti sausainiukus. Receptas – paprastutis, bet mėgiamas visų vaikų (aš šiuos sausainiukus kepdavau ir su savo mokinukais, nes a)paprasta, b)greitai ir c) skanu ir valgo visi vaikai:
SVIESTINIAI SAUSAINIUKAI SU GLAJUMI (arba BE)
300g miltų
150g cukraus
1 maišelis vanilinio cukraus (apie 10g)
žiupsnelis druskos
1 kiaušinis
200g sviesto (aš ištirpinu)
Viską sumaišome ir padedame į šaldytuvą (apie 30min). Po to – kočiojame (jei limpa, pabarstome pagrindą miltais. Mums nelipo 😀 ). Spaudžiame sausainiukus. Morta su drauge klausė, kodėl kai kurias formeles atidėjau. Augustas užbėgo man už akių ir pasakė, kad tos formelės – Kalėdoms. Tradicijos yra smagu…net malonus šiurpuliukas nubėgo, kad Augustas prisiminė, jog tos Kalėdinės formelės yra tik Kalėdoms…ach…(Žinoma, kartais galima ir „nusidėti”, bet juk Kalėdų dvasia ir yra ta, kad būtent tada valgomi imbieriniai sausainiukai, kepami Kalėdinių motyvų sausainiukai ir t.t. ir pan.) Dedame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame…kol gražiai paruduoja (mūsų orkaitėje apie 7-9min).
Vaikams pasakiau, kad sausainiukus galėsime „dažyti”. Jie išsirinko geltoną ir rožinę (kodėl manęs tai nestebina???) spalvas. Kaip dariau „dažą”?
Sumaišiau 125g cukraus pudros su 3 šviežiai išspaustos citrinos sulčių valgomaisiais šaukštais ir dviem lašeliais raudonų maistinių dažų (juk norėjo rožinės, o ne raudonos spalvos!). Po to tą patį padariau su 2 lašeliais geltonų maistinių dažų.
Tada…mirkėme teptukus į „dažą”, tepėme ant sausainių ir dekoravome pabarstukais 🙂
Paprasta ir smagu! Bene smagiausia buvo Gertrūdai: šioji sėdėjo ANT stalo ir šveitė sausainiukus vieną po kito. Jeigu bandydavom ją bent paliesti, tuoj pat ir mano, ir Gabrieliaus rankos būdavo įnirtingai nustumiamos ir atsisukama TOKIA veido išraiška…na, kad suprastumėme, jog NE tikrai yra NE. Be to, ji sugalvojo, kad saldainiukų ant sausainių – mažoka, todėl tiesiog sukrito į dubenėlį ir bandė sugriebti – dideliam dičkių juokui – kuo daugiau tų pabarstukų.
O dičkiai…galbūt pradėti verta nuo to, kad sausainiukų nusivežėme GEROKAI mažiau, nei iškepėme, o ir, kaip sakant, niekam neliko ryt įsidėti į užkandėlę 😀 Nes vaikai vis valgė PO VIENĄ 😀 Ir laižėsi it katinai. Man atrodo, kad tiesiog magėjo kuo dažniau prisiliesti prie to cukrinio glajaus ir „netyčia” juo ištepti rankutes, o po to dar pasistengti, kad prie jų priliptų kuo daugiau pabarstukų. Žodžiu, puiki atrakcija sekmadienio rytą!
Ir, žinote, ką? Namuose visai nejutome, kad turime ne 4, o 5 vaikus. Žaisti buvo net smagiau! TAČIAU dar su Gabrieliumi pakalbėjome, kad taip yra TIK namuose ir tik tol, kol atsakomybė – laikina. Iš tiesų jei reikėtų pridėti dar vieną ėjimą į darželį (t.y. kita mokytoja, kiti susirinkimai, kiti laiškai iš darželio, dar vienas savanoriavimas/pagalba (vienokia ar kitokia) darželyje, kiti būreliai, kiti poreikiai, kiti draugai, pas kuriuos vaikas nori eiti ir kuriuos nori pasikviesti pas save, dar rūbų komplektas (skalbti, prižiūrėti, SUžiūrėti ir pan.), kitos šventės, kiti klasiokų tėvai ir t.t. ir pan.) ir – net neabejoju – visa tai labai pasijaustų…juk iš tiesų didžiulis skirtumas, ar žmogus yra, ar jo nėra! Gal todėl vienas labiausiai mane stebinančių posakių ir yra: juk jums tikriausiai jokio skirtumo! Vis norisi paklausti: esi įsitikinęs? Nes aš manau, kad skirtumas YRA 😀