Nors mūsų mažasis darbininkėlis jau kelinta diena sergantis, liūdnas ir „rankinukas”, bet nukritus temperatūrai mielai darbuojasi su broliu.
Kad virusai į lovas neišguldytų visos šeimynos, mūsų tėvelis pripirko vitamino C, daug česnakų ir maišą citrinų. Vieną citriną mes sunaudojome šiam darbeliui.
Šiandien Mortulė (3m9mėn) sako: mes mokykloje su mokytoja darėme obuolių kompotą (jie dabar kalba apie rudenį ir apie tai, kokiose valstybėse yra ruduo – nunešėme net Lietuvos vėliavą!).
Mielieji ir mielosios skaitytojai ir darbininkėliai,
Mudvi su Renata su didžiausiu džiaugsmu skelbiame pirmąjį tinklaraščio darbelių konkursą!!! Kokio darbelio? KA-LĖ-DI-NIO!!! Siųskite viską, ką gaminote, gaminate arba gaminsite iki pat nuostabiai šarmotos pasakiškiausios metų šventės!!! Mes jau dabar žinome, kad prizininkus išrinkti bus labai sunku, nes visi darbeliai bus patys nuostabiausi, todėl…
Vakar darėme labai vaikams patikusį darbelį, kurį aš prisimenu (kaip labai smagų) iš vaikystės. Darbelis labai nesudėtingas, o jo raštus ir margumynus galima nagrinėti ilgai ilgai.
Atspaudams jaučiu ypatingus sentimentus, nes iš vaikystės prisimenu medinius (net kvepiančius mediena) atspaudukus su guminiu piešinuku vienoje pusėje. Kadangi nei vieno vaikystės atspauduko neišsaugojome, o parduotuvėje matyti plastikiniai nesužavėjo, tai vis pasigaminame bulvinių arba citrusinių. Šį kartą apie bulvinius:
Dar vienas senas Benedikto darbelis (taip pat iš Austėjos Landsbergienės knygos „Augame kartu. Ruduo”), kuris iki šiol kaba ant sienos. Benediktas jį darė būdamas apie 2,5 metų ir tada, atsimenu, mus labai labai labai nustebino tuo, kad taip tiksliai, tvarkingai ir labai kantriai dėliojo pirštukų atspaudus vieną prie kito ir gavosi labai dailios kirmėlytės.
Atradau dar vieną seną Benedikto darbelį. Jo aprašymą radome Austėjos Landsbergienės knygoje „Augame kartu. Ruduo”. Atsimenu, kad su Benediktu darėme jį tada, kai jis buvo nutaręs, kad nebevalys dantų (jam buvo šiek tiek virš 2-jų metų), tai teko apie juos pasikalbėti, piešti, spalvoti,.. t.y. visaip sudominti dantukų valymu.
Šis smagus ir labai paprastas darbelis- iš Austėjos Landsbergienės knygos „Augame kartu. Ruduo”. Benediktas labai mėgdavo „priobuoliuoti” delniukais popieriaus lapą, tad ir su Vincentu nutarėme padaryti šį darbelį. Benediktas taip pat mielai prisijungė.

Tikriausiai visi puošite Kalėdinę eglutę arba bent jau šaką, ar ne? Prekybos centruose šiais laikais žaisliukų yra visokių visokiausių, tačiau mūsų Kalėdinių žaisliukų dėžėje yra ir brangių žaisliukų: pavyzdžiui, mano mamos dovanotų per pirmąsias kiekvieno vaiko Kalėdas, pačių vaikų gaminti žaisliukai ir pan. Jie – neįkainojami, paverčiantys eglutės puošimą ne tiesiog dar vienu Kalėdiniu ritualu, bet YPATINGU ritualu: kabindami žaisliukus kalbame…kalbame…kalbame. Ir tai trunka ilgai. Nepaprastai pasakiškai mielai ilgai.

Na, žinote, tokias, kurios animaciniuose filmukuose yra per Kalėdas kabinamos ant židinio atbrailos, o nykštukai prikemša jas saldainių ir įvairių mielų niekučių?