Labai gražias, mielas, siūtas avytes atsiuntė Olivijos mama Lina.

(daugiau…)

Žavingą ir žaismingą girliandą atsiuntė sesutė Guoda ir broliukas Džiugas.

(daugiau…)

Nepaprastai mielą darbelį- sveikinimų atvirukus seneliams- atsiuntė Emilija (1 metai ir 2 mėnesiai) ir jos mama Diana.

(daugiau…)

Inga priminė dar vieną pasaką, kurios tekstas – daugiau mažiau – visiems žinomas. Tačiau…šįkart perskaičiau visai „naujomis” akimis. Žinoma, vaikystėje neužkliuvo nei raudonas nuo arielkos ponas :D,  zebrų kailiais apsiklojęs :D, nei užsirūkęs valstietis 😀 , tačiau dabar skaitydama vaikams norėčiau pakeisti ir žodį „arielkos”, ir „užsirūkęs”. Tiesiog.

Bet šiaip – smagi ir pasaka, ir moralas. Beje, daug galima pasakyti ir apie lietuviškąsias vertybes 😀 Bet – kadangi čia ne teksto analizė 🙂 – tebūnie taip, kaip yra. Inga, gal paskatins ir išmokti? 😉

(daugiau…)

Kai laukėme Augusto, perskaitėme, kad vaikštynės – dažna kūdikių traumų priežastis. Taigi nusprendėme savo vaikų į jas „nekišti”. Ir – įsivaizduojate – užauginome visus keturis be vaikštynių. Suprantu, kad vaikštynės duoda šiek tiek laiko mamai/tėtei atlikti tai, ko kitu atveju jie negalėtų, bet mes apsisprendėme ieškoti kitų būdų.

Ir štai vakar gavau Vilmos Baronaitės laiškutį su straipsniu apie naują kūdikių vaikštynių standartą.  (Jei pamenate, p.Vilmos straipsnį apie žaislų saugumą ir vartotoje teises jau skelbiau tinklaraštyje). Iš tiesų tai – naudinga informacija. Gero skaitymo ir ačiū p.Vilmai už dalinimąsi informacija!

(daugiau…)

Šį savaitgalį niekaip neprisėdau parašyti, kokios buvo mūsų Advento kalendoriaus užduotys. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad jų nebuvo!

(daugiau…)

Nežinau, kaip jums, bet man nepaprastai patinka žvakės. Nuo pat vaikystės turėdavau jų daug. Ypač patikdavo didelės didelės, įvairių spalvų ir skleidžiančios įvairiausius kvapus. Kai buvau septynerių, net namus per tokius žaidimus su žvake buvau padegus: ruošiau namų darbus, šalia pasistačiau žvakę. Užkliudžiau. Žvakė plumpt už stalo, o ten buvo tokie ploni pagaliukai sudėti, kurie tuoj pat užsiliepsnojo. Žaibo greičiu laksčiau į/iš tualeto su vandeniu, o širdis daužėsi kaip patrakusi, kol užgesinau. Bet žvakėms meilė neužgeso.

(daugiau…)

Kai Ingrida paklausė, kokią „žieminę” pasaką pasiūlyčiau ikimokyklinukams, pirmoji mintis, šovusi į galvą, buvo ukrainiečių liaudies pasaka apie pirštinę, į kurią susirinko gyvūnai. Kadangi Ingrida pasakos nežinojo, pažadėjau ją užrašyti. Taigi: ukrainiečių liaudies pasaka „PIRŠTINĖ” (ir dar surašiau, ką mes darydavome):

(daugiau…)

Kruopščiai išsiuvinėtą Advento kalendorių konkursui atsiuntė mama Ingrida. Nuotraukytės nedidukės, bet nuostabus kalendorius matosi.

(daugiau…)

Dailutę eglutę konkursui atsiuntė Pauliukas (2 metai ir 4 mėnesiai) su auklyte Diana.

(daugiau…)