Šįkart net kelios tinklaraščio skaitytojos ir pažįstamos atsiuntė nuorodą į vieną straipsnį, kuriame yra lyginami „prancūziški” ir „amerikietiški” vaikai. Pats straipsnis man patiko. Kadangi pirmoji nuorodą atsiuntė pažįstama, kuri šiuo metu gyvena Belgijoje, tai mes, kaip sakant, susižvalgėme laiškuose, kad, rodos, straipsnyje aprašomi ne „prancūziški”, o „belgiški” vaikai.

(daugiau…)

Su mergaitėmis skaitome knygą, kuri kas vakarą įtraukia mus visas tris.

(daugiau…)

Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra keturios ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.

(daugiau…)

Šįvakar penkiese susėdome žaisti stalo žaidimo. Jį pirmą kartą žaidėme per Vaikystės Sodo tėvų ir auklėtojų asociacijos stalo žaidimų vakarą: susirinko nemažai tėvelių (kai kurie poromis, o kai kurie – po vieną), buvo nusamdyta kompanija, kuri davė įvairius stalo žaidimus ir du vakaro vedėjus, kurie ir paaiškindavo, kaip reikia žaisti vieną ar kitą žaidimą. Tą vakarą žaidėme daug nuostabių žaidimų. Saboteur mums patiko, nes gan greitai žaidžiasi, įtampa auga, o atomazga gali būti visiškai netikėta!

(daugiau…)

Šįryt su merginomis atlikome bandymą. G prisiminė skaitęs ir matęs, kad tokioje temperatūroje – jeigu pili verdantį vandenį – jis virsta garais. Ką gi, išbandėme ir mes. Smagiausia buvo matyti merginas ir plojančias, ir šūkaujančias susižavėjimo šūksnius.

(daugiau…)

Šį savaitgalį su vaikais daug kalbame apie netektį/mirtį. Augustas vakar klausė, koks jausmas, kai miršti. Morta klausė, ar ji – jeigu susirgs – numirs. Augustui atsakiau, kad, deja, nieko negaliu jam atsakyti, nes niekada nesu to patyrusi.

(daugiau…)

Knygos pristatyme pagalvojau, kad mano (kaip mamos) pagrindinis tikslas dabar yra tiesiog apkabinti vaikus, pasikalbėti su jais, išraityti tinginį, vakare smagiai skaityti žurnalą/knygą. Visiškai ne(be)turiu tikslo kažką iš jų nulipdyti: noriu, kad jiems būtų gera, kad jie būtų laimingi ir – svarbiausia (be sveikatos) – kad gerai mokytųsi 🙂 Nes jeigu gerai mokysis, tai bus ir laimingi, ir patenkinti, nes galės rinktis. Nieko nėra baisiau, kaip aklavietė. Ypač, jei pats save į ją įstumi.

(daugiau…)

Šiandien buvo nepaprasta diena. Ir teigiama, ir neigiama prasmėmis. Bet geriau pradėsiu nuo geros žinios. Šįryt į Sodelio duris kažkas paskambino, ir mūsų administratorė nuėjo įleisti. Grįžta su dėže. MAN. Turiu pripažinti, įpakavimas buvo iš pasakų srities: tokiame įpakavime gali būti BET KAS – vis vien nuotaika jau bus pasakiška!

(daugiau…)

Radom žurnalą vaikams! Šįvakar, pasiėmusi vaikus iš skautų sueigos, užėjau į netoliese esančią IKI ir kažkaip Morta priėjo prie žurnalų ir ėmė vartyti tuos visus barbiškus-kičinius-Austėja-tuoj-gaus-infarktą žurnalus. Aš priėjau pažiūrėti, ar yra bent jau National Geographic Kids ir…ką-jūs-sau-manote…radau šaunų žurnalą!

(daugiau…)

Kai buvau konferencijoje ir dalyvavau direktorių forume, daug kalbėjome apie samdymą, atleidimą, kokybės kontrolę ir pan. Konferencijos metu supratau, kodėl, tarkim, daug daugiau start-up’ų yra JAV, o ne Lietuvoje. Įdomu, kad nuo tada, kai grįžau, akis vis užkliūva už panašaus pobūdžio straipsnių: tai pati užmatau, tai kas nors atsiunčia nuorodą. Iš vienos pusės – norisi viską mesti. Iš kitos pusės – storėja oda.

(daugiau…)