
Šį straipsnį gavau į savo el pašto dėžutę du kartus. Be to, jis buvo spausdintas „Veido” žurnale, po to, mačiau, perspausdintas ir internetiniame tinklalapyje. Liūdnas straipsnis. Apie mūsų liūdną visuomenę. Iš tiesų, kodėl kitos Europos valstybės turi žymiai sveikesnius visuomenės dvasinės sveikatos rodiklius, negu turime mes? Gal iš tiesų mes užsidarę savo fobijose ir dar jomis sugebame didžiuotis? O šiaip tai pritariu docentui, kad mūsuose šviesti reikia visų pirma tėvelius, nes kol kas…liūdna. Vis dar.
Iki šiol maniau, kad Austėja – bičių deivė. Taip pat buvau skaičiusi, kad Austėjai aukodavo moterys, prašydamos vaisingumo, santarvės šeimoje ir t.t. ir pan. Dabar žinau, kad tai – ir magnolijainių klasės katilėlinių šeimos augalų gentis. Vat taip. Gyveni ir mokaisi. (daugiau…)

Sveiki. Negaliu nepasidalinti su jumis savo pamąstymais apie pastangas. Neseniai vedžiau seminarą įvairių mokyklų mokytojams apie mokymosi motyvacijos skatinimą pamokoje. Tai pastėrau, kokios nerealios nuomonės apie save yra didelė dalis pedagogų.
Daug kalbama apie motyvaciją, pastangas, net pažymiai už tai rašomi vaikams. Bet konkrečių, aiškių šių sąvokų definicijų pateikti niekas nesugeba. Ir tai yra normalu 🙂
Prieš keletą dienų liberalcentristų lyderis A.Zuokas pareiškė, kad Lietuvoje reikėtų perpus – nuo dvejų iki vienerių metų – trumpinti motinystės/tėvystės atostogas.

Žinote, kai perskaičiau paties Richard’o Ferber’io interviu parenting.com, pamaniau, kad iš tiesų jis tikriausiai įdomus ne tik man. Žodžiu, aš vis juokauju apie „ferberaizinimą” – taip vadinamas procesas, kai siekiama, kad vaikas pats priprastų užmigti:) Bent jau man tai yra tapę bendriniu žodžiu, ir mano rato draugai puikiai žino, kas tas „ferberaizinimimas”. Bet tai tam tikra prasme – mano interpretacija. Nors šiaip yra pareiškusių, kad „ferberaizinimas” žaloja vaiką, tačiau aš iš esmės manau, kad labiau žaloja tėvus…O ką iš tiesų mano pats Ferberis?

Šias Velykines „girliandas” mes atradome, šią savaitę jau ne kartą vartytoje, knygoje “Didžioji spalvota darbelių knyga vaikams” (Ursula Barff, Inge Burkhardt ir Jutta Maier). Nutarę, kad „Judantys kiaušiniai” bus nuostabi kambario puošmena, ėmėmes darbo.

Šiandien ėjome į parodą, kuri, teisybę pasakius, nurungė kitas parodas savo profesionalumu. Na, visų pirma, tai ne muziejus, todėl – kaip ir turi būti paroda – ji efektingesnė. Visų antra, viskas padaryta iš tiesų fantastiškai. Su Augustu visą dieną kalbėjome apie ozono sluoksnį, šiukšlių rūšiavimą, gėlą vandenį ir pan. Taigi – MŪSŲ ŽEMĖ.

Šiandien jau dešimtą valandą su Fausta ir Agnija susitikome ŽAISLŲ MUZIEJUJE. Nors prieš keletą dienų žadėjo gerą orą, tačiau šiandien lijo dar labiau, nei vakar. Bet mes jau iš vakar vakaro susitarėme, kad važiuosime mašina…todėl ir lietus nebuvo baisus.

Šio darbelio idėją aptikome knygoje “3-ioji darbelių knyga visai šeimai. Viskas iš popieriaus ir kartono” (Ursula Barff ir Jutta Maier). Knygoje darbelis vadinasi „Kiaušinis- tangramas” (Tam tikras galvosūkis, sudėjimo žaidimas. Formos aiškios ir paprastos, bet galvosūkį sudėti gan sudėtinga.) Knygoje siūlomame šablone detalių buvo gana daug ir Benediktui tikrai būtų buvę sudėtinga sudėti Margutį, tad mes žymiai sumažinome detalių skaičių ir Benediktas pats sudėliojo dėlionę.

Šį darbelį jau vakar nusižiūrėjome knygoje „Didžioji spalvota darbelių knyga vaikams” (Ursula Barff, Inge Burkhardt ir Jutta Maier). Šiandieną ryte suvalgėme jogurtuką ir sėdome daryti gaidelio su velykiniu lizdu.