Kadangi pati tik ką grįžau iš atostogų – o, taip, TIKRŲ atostogų!!!! – tai tuo noriu paaiškinti ir ilgą dingimą, ir tuo pačiu noriu pareklamuoti organizuojamą stovyklą Pavariuose, kurios vadovu bus mano uošvis! Taigi – jeigu dar neturite planų savo įžengiantiems į paauglystę vaikams (arba žinote, kad draugai neturi planų savo vaikams:)) – paskleiskite žinią apie šią stovyklą, kuri, mano manymu, bus nuostabi ne tik dėl to, kad vaikai galės atsigauti nuo miesto, susipažinti su įdomiu, mylinčiu Lietuvą rašytoju, bet ir todėl, kad jos tikslas – supažindinti vaikus su Lietuvos istorija (prisimenate, aš esu rašiusi apie susitikimą su partizanu?). Taigi:
LITERATŪRINĖ – IŠLIKIMO GAMTOJE, PARTIZANŲ STOVYKLA PAVARIUOSE
Ikimokyklinio amžiaus vaiko raida yra, na, kaip čia geriau pasakius…ne pagal vieną kurpalių. Kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Mūsų Augustas ir Vilhelmas pradėjo vaikščioti 9 mėnesių (vienos dienos skirtumu!), Morta – 12 mėnesių, o štai Gertrūda – 14 mėnesių. Šiandien, žiūrėdamas į skuodžiančią Gertrūdą, net neįtartum, kad – kai dauguma vaikų jau ne tik žengė pirmuosius žingsnius, bet ir lakstė – ji dar nerodė jokio poreikio vaikščioti. Vilhelmas 1m3mėn, atėjus naujai auklei, padeklamavo jai eilėraštį, o 2m5mėn Morta vos vos pradėjo kalbėti. Šiandien nė neįtartum, kad lietuviškai, prancūziškai ir angliškai kalbanti Morta pradėjo kalbėti taip vėlai, kad jau daug kam šeimoje tai kėlė nerimą.
Šiandien šventėm patį nuostabiausią antrąjį Vaikystės Sodo gimtadienį. Išvažiavome iš Vilniaus anksti, dar švietė saulė, tačiau pakeliui užklupo vos ne audra. Kad jūs žinotumėte, kaip tai kirto per nuotaiką: ir blusų turgus, ir sodelio kūrybingųjų kiemų vertinimai buvo sugadinti to nelaimėliško lietaus…nejau ir gimtadienio bei išleistuvių šventė?!?!?! Ir vis dėlto gamta buvo maloninga: svečiams pradėjus rinktis, išsigiedrijo, ir visą laiką oras buvo nuostabus. Net ne geras, o nuostabus, nes buvo nei per šalta, nei per karšta – tiesiog idealu. Kartais (na, gerai, ne kartais) noriu gyventi Kalifornijoje – nereikia sukti galvos, koks gi bus oras.
Kodėl mažasis mokslininkas? Nes visų trijų savaičių pagrindinis akcentas – mus supančio pasaulio tyrinėjimas. Kodėl kieme? Nes šiemet – kas jau tampa gražia tradicija – vaikai vėl daugiausiai laiko leis lauke.
TRIS SAVAITES – nuo liepos 23 iki rugpjūčio 10 – VAIKYSTĖS SODO VASAROS LAUKO DIENOS STOVYKLA vyks Paupio (Žvėryno) filiale. Taip, taip, LAUKO! Pernai mūsų lauko stovyklą lankė visas būrys vaikų, todėl nusprendėme šiemet šią idėją plėtoti toliau: vėl statysime kieme didžiulę palapinę, kursime spektaklius, įgyvendinsime įvairius projektus ir kviesime svečius, kurie išmokys vaikus įvairiausių gudrybių! Ir visa tai visą laiką (na, nebent oras būtų siaubingas) vyks LAUKE! Šių metų naujovė – lankymasis sveikatingumo centro Gemma baseine, kineziterapijos užsiėmimai ir išvyka į biblioteką.
Neseniai teko perskaityti, kad Lietuvoje pagrindinė šeimų pramoga – televizorius. Spėju, kad ne tik Lietuvoje. Edgar ir Edgar (2008) skelbė, kad vidutines pajamas gaunančių žmonių šeimos namuose vidutiniškai būna trys TV aparatai, ko pasekoje „XXI amžiaus vaikai auga priešais televizorių” (Calvert & Wilson, 2008).
Atvirų durų vakarai šią vasarą vyks šiomis dienomis:
Birželio 07
Birželio 21
Liepos 19
Rugpjūčio 16
Šiandien Lietuvoje švenčiame tėtės dieną. Kaip jūs vadinate savo tėtį? Aš tai tikriausiai niekada nesu sakiusi „mano tėvas” – visada „mano tėtė”. O jam pačiam labai mėgstu sakyti „tėtuli”. Mano tėtė – vienas linksmiausių ir optimistiškiausių žmonių, kuriuos aš pažįstu: jis geba matyti pozityvą ir juokauti net ir pačiose liūdniausiose situacijose. Apie tėtės dieną, tėvystės atostogas esu rašiusi štai čia, tai šiandien ne(be)sikartosiu. Tiesiog noriu pasidžiaugti, kad jau 3o+ 🙂 metus turiu TĖTĘ.
Žiūriu į savo ketveriukę ir galvoju: kokie nepaprasti žmonės! Vakar vaikai norėjo pirmą kartą išbandyti savarankišką grįžimą iš mokyklos – mat gyvename netoli, įmanoma grįžti ir visuomeniniu transportu. Kadangi siaubingai lijo, nusprendžiau pati juos paimti. Prisiskambinti negalėjau, tad tiesiog važiavau ir tikėjausi, kad neprasilenksime. Nuvažiavau, lakstau po mokyklą, o jie, pasirodo, jau išėję. Šokau į mašiną ir važiuoju tuo keliu, kuriuo jie turėtų eiti. Ir štai matau: trijulė bėga į mikriuką (kuriuo važiuotų namo): Augustas su lengvais marškinėliais, visas kiaurai peršlapęs jau laukia prie mikriuko, o Vilhelmas bėga šalia Mortos (kad ji neliktų viena ir neišsigąstų) atsilikęs, o Morta virš galvos nešasi Augusto striukę. Vat dabar rašau ir vėl klaviatūrą vos matau pro miglą akyse. Tokiomis akimirkomis supranti, kad viskas yra gerai. Ir kad ne tik turi nuostabius vaikus, bet ir esi pusė velnio tėvas (mama).
2011 metais Lietuvoje buvo 10 341 ištuokos. Vadinasi, išsiskyrė 20 682 žmonės. Vadinasi…57 žmonės per dieną! Kai pagalvoji, tai daug jų turi vaikų, kurie turės išmokti gyventi su tėvais, kurie negyvens drauge. Kurie galbūt pyksis. Kurie galbūt juodins vienas kitą. Skyrybos yra didelis stresas visiems, tačiau didžiausias – vaikams. Prisimenu, prestižiniame Educational Leadership žurnale skaičiau straipsnį, kuriame buvo surašyti didžiausi vaikų stresoriai (tyrė streso hormono kiekį kraujyje). Pirmasis – tėvų (arba vieno jų) mirtis. Antrasis – brolio/sesers gimimas (o mes taip jaudinamės dėl išėjimo į darželį :D). Trečiasis – tėvų skyrybos. Ne juokas. Besiskiriančių tėvų vaikai išgyvena jausmus, kurių nesupranta. Todėl tėvams (nors ir patys išgyvena itin sunkų laiką!) privalu suprasti, ką jaučia vaikas ir kaip galima jam padėti.
Žinote, kaip tėvai dažnai sako? Kokią mano įtaka, jei vaikas visą dieną leidžia ugdymo įstaigoje? Be jokios abejonės, daug didesnę įtaką turi ugdymo įstaiga, o ne aš! Ir vis dėlto. Vienas pirmųjų tėvus nustebinusių rezultatų paskelbė R.M.Clark dar 1990 metais. Jis suskaičiavo, kad, sudėjus atostogas, savaitgalius, vakarus ir t.t. 70% savo laiko (kurį yra atsibudęs!) ugdymo įstaigą lankantis vaikas praleidžia NE ugdymo įstaigoje. Netikėta, ar ne? Po to jau sekė devynios galybės tyrimų, įrodžiusių, kad…