Vakar buvo tėtės diena. Lietuvoje. Čia, Belgijoje – tiesiog dar vienas sekmadienis. Bet mes lietuviai, todėl vis dėlto mums jis nebuvo toks jau „dar vienas”. Kai paskambinau savo tėtei, atsiliepė prikimęs balsas. Kai buvau maža, tėtė sirgdavo labai retai, todėl puikiai prisimenu tuos kartus, kai jis sirgo. Toks vargšeeeeeeeelis tada būdavo.
Ką gi, turim devynis teisingus atsakymus į savaitgalio klausimėlį: kas mane labiausiai suerzino tekste? Noriu visoms padėkoti už atsakymus, nes jie atkreipė dėmesį ne tik į tai, kas galėjo būti nepasakyta, bet ir į problemas, vis dar kamuojančias mūsų ugdymo įstaigas… Kita vertus, tokia analizė padeda pažvelgti ugdymo įstaigoms pačioms į save ir į(si)vertinti.
Kaip jau buvau minėjusi ir kvietusi, sekmadienį Briuselyje šventėme Vaikų dieną. Sekmadienio rytą mus pasveikino įprastas Briuselio lietus (kad jį kur galas!). Gerai, kad buvau apgalvojusi bėdos variantą – t.y. tai, ką darysime, jei vis dėlto lis… Sakau bėdos variantą, nes juk viskas buvo planuota laukui, o ir šiaip lauke daug smagiau, kai daug žmonių ir norisi daug veiklos!
Skaičiau šį straipsnį apie Paskutinį skambutį Karoliniškių gimnazijoje, ir viskas buvo aišku. Teisybę pasakius, gaila ir mokinių, ir mokytojų (nors visai dėl skirtingų priežasčių).
Jau esu rašiusi ir apie elitines mokyklas, ir apie šiaip privačias. Todėl sudomino ir vakarykštis straipsnis, kad prestižinėse gimnazijose Lietuvoje – rekordiniai konkursai!Na, nejau pildosi mano svajonė, kad vis daugiau tėvų atsisako filosofijos „man gerai buvo, bus gerai ir mano vaikui” ir ima norėti savo vaikams geriau? Vilniaus licėjuje į 120 vietų pretendavo 603 mokiniai, o jėzuitų gimazijoje į 96 – 349! Po 5 ir 3,6 vaiko į vieną vietą (atitinkamai)!
Ši savaitė buvo turtinga internetiniais atradimais, kuriais noriu pasidalinti ir su jumis, mieli skaitytojai ir skaitytojos:
Airidas pagamino labai mielą garvežiuką „sudėliotą” iš įvairių atspaudų. Šis darbelis padės ir geometrines formas pasikartoti.
Airidas su broliuku Edvinu praeitą vasarą „pastatė” štai tokią akmeninę pilį.
Airidas atsiuntė boružėles, pagamintas iš graikinių riešutų kevalų.
Penktadienį mes su Vincentu ėjome pas Benediktą į darželį vesti „Ryto rato”. Auklėtoja labai mielai mus priėmė, tad ir pusryčiavome su Benedikto grupiokais, ir apie žirafas skaitėme, ir Afrikos ieškojome, ir žaidėme, ir dainavome, ir šokome. Tad penktadienis buvo labai smagus. Vincentas dar ilgai čiauškėjo „Byyytės zeeeeejis” (Benedikto darželis) 🙂