Blogas

Kategorijų filtras:
Sausio 09

Kosmosas yra ir Žemėje.

Morta Sofija rimtų rimčiausiai laukė šio įvykio ir susinervino, kad nematė live. Man žiauriai smagu, kad septynerių metų vaikui įdomu ir svarbu tokie dalykai. Net neabejoju, kad tai yra nuo aplinkos, kurioje vaikas leidžia daugiausiai laiko, priklausantis dalykas. Jeigu mėgstate klausyti paskaitų/pranešimų, štai vienas apie aplinką. (Ačiū, Vitalija!).

Sausio 04

La grande bellezza. Didis grožis.

Ar matėte šį filmą (žr įrašo antraštę)? Mes pažiūrėjome. Tiesa, aš sugebėjau per vidurį nusnausti, tai, matyt, nebuvo adrenaliniškas, o atsibudusi nesijaučiau labai atitrūkusi, tai, matyt, ir turinys nėra greitas, bet, kita vertus, aš ir nesu kino kritikė ir žinovė, o miego dažnai trūksta, tai užlūžtu, jei turinys nėra įdomus. Man šis filmas patiko dėl Romos vaizdų, nes konkrečiai man Roma - svajonių miestas. Visiškai. Galėčiau ten važiuoti reguliariai tiesiog pabūti, pakvėpuoti tuo oru, nes jis YRA kitoks. Man jis yra žmogaus galimybių oras. Įkvėpimo oras. O pavadinimas suskambo varpeliais, nes tiesiog vakar susidūriau su dviem labai gražiais veiksmais, kurie irgi paskatino galvoti apie galimybes, įkvėpimą ir viltį.

Vasario 22

Mažoji rašytoja.

Mūsų mažoji pradėjo rašyti. Ypač savo vardą. Dabar - pats susidomėjimo pikas. Todėl vardas yra rašomas:

Vasario 18

Grybų karas: spektaklis Dramos teatre.

Turiu pasakyti, kad į spektaklį ėjau su išankstine nuostata: perskaičiusi knygą ir Giedrės komentarą nerimavau, kad nusivilsiu ir aš. Aišku, svarbiausia buvo, ar patiks merginoms. Pats nuvykimas buvo ne itin linksmas: Gertrūda supyko, kad jos nenešiau nuo mašinos, tad visa pikta verkė. Tačiau - kai jau atsisėdome - nuotaikėlė pakilo. Ir tada...atsistojo, o kėdė tik TAUKŠT! jai per šoną...vėl ašaros. Bet šįkart jau, žinoma, buvo gaila mažulės, nes ta kėdė tikrai tokia kieta ir sunki.

Vasario 06

Ką mes dabar skaitome ir kodėl mergaitės nerašo muzikos...

Su mergaitėmis skaitome knygą, kuri kas vakarą įtraukia mus visas tris.

Vasario 05

Bandymas balkone, kai už lango -26.

Šįryt su merginomis atlikome bandymą. G prisiminė skaitęs ir matęs, kad tokioje temperatūroje - jeigu pili verdantį vandenį - jis virsta garais. Ką gi, išbandėme ir mes. Smagiausia buvo matyti merginas ir plojančias, ir šūkaujančias susižavėjimo šūksnius.

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Gertrūdos darbeliai.

Pernai buvo keisti metai Gertrūdai: iki sausio buvo visiškai lopšelyje Briuselyje (tame lopšelyje buvo vaikai nuo maždaug metų iki 2.5), grįžus pradėjo lankyti Miško Vaikystės Sodą, o kovą perkėlėme ją į Miesto Vaikystės Sodą. Žodžiu, pernai metais mūsų pupulė buvo vėtoma-mėtoma, todėl drąsiai galiu vadinti tuos metus adaptacijos metais. Kai pagalvoji, toks mažas vaikas turėjo pakeisti kalbą, namus ir dar tris darželius! Bet nieko, neatrodo, kad jai būtų labai sunku - yra ne tik linksma, bet ir bene mažiausiai dienų dėl ligų praleidęs vaikas.

Birželio 21

Limpantys (ir ne tik) vonios žaislai.

Nesuprantu, kodėl nuotraukos įsikėlė aukštyn kojomis, na, bet, manau, suprasite, ką noriu iliustruoti:) O noriu iliustruoti dabar merginoms itin patikusį vonios žaislą. Gerumėlis. Vakar Gertrūda gerą pusvalandį žaidė, o po to beveik nė nepajuto, kaip išploviau galvą. (Tai - itin nemėgiamas ritualas).

Lapkričio 12

Mano kūdikėlio kasos ir lavinantys vakaro skaitiniai...

Šiandien buvo nukirptos mūsų kūdikėlio kasos! Gertrūdos plaukiukai jau beveik siekė nugarytės vidurį ir dar nė karto nebuvo kirpti (na, jei neskaičiuosime to karto, kai jos kasas padailino sesė!). Tačiau šiandien abu vos ne vienu metu garsiai pagalvojome, kad tie plaukiukai tokie pūkučiai, tokie dar kūdikiški, o pintis mažoji fėja nenori, todėl dažnai vaikšto it laumė...Žodžiu, pasiūlius apsikirpti, ji sau ramiai atsisėdo ant kėdutės ir - linksminant tėčiui ir sesei - buvo apkirpta!

Spalio 31

Jei vaikas naktį prabunda.

Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką.  Kurie teisūs?

Liepos 28

Gertrūdėlė įkopia į trečiuosius metelius...

Šiandien mūsų saulutei Gertrūdėlei - dveji. Jau, kaip sakant, didelė mergaitė! Vakar sėdžiu ją apsikabinusi ir klausiu: tu mano mažylė? O ji: ne! Tai buvo pirmas kartas, kai ji taip sureagavo, kai aš sakau, kad ji - mano mažylė. Anksčiau visada sakydavo: teiiiiip :D

Liepos 19

Gertrūdos "puodo" reikalai.

Man norisi šokti it dervišui, nes mūsų pupa, galima sakyti, jau gyvena be sauskelnių! Kodėl rašau "galima sakyti"? Todėl, kad nakčiai uždedame, nes miegame vos ne kasnakt vis kitur. Tikrai nesinori svetingų namų šeimininkams ryte pranešti apie šlapią lovą... O štai dieną Gertrūdėlė jau gyvena be sauskelnių. Todėl visų pirma dėkoju Lietuvos orui, kuris mus lepino nuo pat atvažiavimo.

Birželio 25

Gertrūdėlė baigia pirmuosius metus lopšelyje.

Šiandien buvo paskutinė Gertrūdos diena lopšelyje prieš atostogas. Į lopšiuką nunešiau foto aparatą ir paprašiau, kad auklytės padarytų keletą nuotraukų.

Birželio 23

"Naminiai" ledai

Jums reikės:

Birželio 08

Ar jau turite SAVO plytą Laisvės kelyje?

Jau šiek tiek rašiau apie Laisvės kelio projektą. Taip pat rašiau, kad mes darėme Laisvės kelią Briuselyje Vaikų dienos šventės metu. Man patinka šio projekto šūkis: Laisvės kelias - vienybės dvasia gyva. Prisimenu, kai manęs klausė (interviu Baltajai knygai), ką galiu pasakyti apie lietuvius, tai atsakiau, kad kai norime - mokame būti vieningi. Šventai tikiu, kad lietuviai moka būti vieningi. Na, nereikia nė tikėti - esame tai įrodę! Tik gaila, kad ne visada...

Birželio 07

Kasdienybės spindesys...

Žinoma, visada norisi aprašyti dienoraštyje ypatingas dienas, ypatingus įvykius, tačiau dažnai pagalvoju, kad būtent kasdienybė yra nepaprastai graži, reikia tik stabtelėti ir pažvelgti į ją ne pro nusibodusios rutinos, o pro prabėgančios ir niekada nebesugrįžtančios akimirkos prizmę... Štai mūsų mergaitės dabar mėgsta piešti...

Gegužės 04

Lietuviškas teatras Briuselyje ir kaip mūsų vaikai į jį ėjo:)

Vakar vaikai ėjo į spektaklį. Į STALO TEATRO "Avinėlio kelionę".  Kad eisime į spektaklį, apsisprendėme tik jau grįžus tėtei iš darbo. Kadangi bilietai buvo gan brangūs, nusprendėme, kad išleisime trijulę. Beje, sušaukėme šeimos Tarybą.

Balandžio 06

Kukučių baladės:)

Kovo 23

Laviname 1-2 metų vaiką.

Jau rašiau apie 1-2 metų vaiką. Ir, žinoma, jau nemažai esu rašiusi apie tokio amžiaus vaiko lavinimą. Tačiau šiandien kaip tik pagalvojau, kad noriu užrašyti tai, ką darome su Gertrūda. Daug kas - kaip pamatysite - atrodo joks ne lavinimas, tačiau iš tiesų būtent taip vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu!

Sausio 26

Mamų (ir ne tik) šukuosenos:)

Nežinau, kaip jūs, bet man plaukuosenos - nuolatinė problema. Ir spalva, ir ilgis. Ir lyg to būtų maža, dabar dar ir žilų plaukų atsirado. Nors man gražu. Rimtai. Aš apskritai...žaviuosi ketvirtuoju dešimtmečiu ir nė už ką nebenorėčiau būti mokykloje arba kokį bakalaurą studijuojanti! Bet apie ką aš čia...gi apie šukuosenas!

Gruodžio 21

20 ir 21 Advento kalendoriaus užduotys. Laiškai krikšto tėvams.

Vakar dienos užduotis - parašyti Kalėdinius sveikinimus krikšto tėvams ir išsiųsti kartu su pasirinktais darbeliais. Šiandienos - tuos laiškus išsiųsti. Kai tyčia vakar paskambino Gabrieliaus močiutė iš ligoninės ir pasidžiaugė gautu Kalėdiniu laiškų, o šiandien parašė mama, kad jai anądien skambino mano močiutė ir labai džiaugėsi... Džiugu, kad galima pradžiuginti mylimuosius artimuosius Lietuvoje!

Spalio 03

GERTRŪDA VAIKŠTO!!!

Šiandien švenčiame Gertrūdos pradėjimo vaikščioti "savaitines" :D Praeitą sekmadienį lankėmės pas Viltarės šeimyną - uždarėme grilinimo sezoną. Ir štai jų kieme Gertrūda...nuėjo.

Rugsėjo 30

Aštrūs dantukai arba VAIKAS KANDŽIOJASI!

Prieš keletą dienų ėjome pasivaikščioti. Aš ir mergaitės. Mortulė norėjo duoti Gertrūdai ranką: paėmė už jos ir ėmė vesti. Mažoji - ne iš tų, kurie mėgsta būti vedžiojami, nori eiti pati (įsikimba į mano ranką TIK todėl, kad vienai vaikščioti nedrąsu. Iš reikalo, o ne iš noro, kaip sakant.) Ir štai Gertrūda bando ištraukti ranką. Morta stipriau laiko. Ir tada...mūsų kruopikė pasilenkė ir tik KRIMST!

Rugsėjo 15

Antroji Gertrūdėlės diena creche (lopšelyje).

Rugsėjo 14

Gertrūda išeina į lopšelį.

Rugpjūčio 31

Mažos smagios Gertrūdos Elenos krikštynos.

Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.

Rugpjūčio 27

Krikštynos. Ruošiamės.

Per kiek laiko galima suruošti krikštynas? Aš asmeniškai nesu iš tų, kurie labai ilgai ruošiasi. Man atrodo, kad, tarkim, po kelių mėnesių pasiruošimų tiesiog nebegalėtum džiaugtis švente, nes kiekviename renginyje turi būti vietos ir spontaniškumui, ir netikėtumams, ir tiesiog...kažkokiam tokiam nenupasakojamam žavesiui, kuris, deja, mažėja, kuo labiau viskas suplanuota. Ir dar. Kai viska suplanuota, tai bet koks netikėtumas gali atrodyti it pasaulio pabaiga...o kas to nori per šeimos šventę??? Be to, krikštynos man atrodo labai intymi šventė, kai tai, kas svarbiausia, vyksta bažnyčioje tarp tėvų, krikšto tėvų, kunigo ir kūdikio. Visi kiti - tik šio ypatingo įvykio liudininkai, kurie atguža pasidžiaugti drauge (beje, domintis teko skaityti etnologės straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad krikštynos - džiugi šventė, todėl kviečiami ir giminės, ir kaimynai, ir draugai...o man kažkaip anksčiau atrodė, kad ši šventė turėtų būti uždaresnė - pasirodo, klydau!)Ratas užsisuko, kai Neringa  - pakalbėjusi su Gertrūda per jos gimimo dieną - pasakė man, kad mūsų bažnytėlės tinklalapyje pamatė, kad vaikus krikštija kas antrą savaitgalį ir šią vasarą bus rugpjūčio 23. Rugpjūčio 23 - mano gimimo diena IR tądien pas mus bus Medeina, todėl bus galima pratęsti tradiciją, kad skaitinius per mūsų mergaitės krikštynas skaitys giminaitė!

Rugpjūčio 27

MažOsios krikštynos. Priešistorė.

Iki šio sekmadienio turėjome keturis vaikus, kurių trys buvo krikščionys, o viena - pagoniukė. Po šio sekmadienio turime jau keturis krikščionis! Iš tiesų apie Gertrūdos Elenos krikštynas pradėjome galvoti dar tada, kai ji gimė... Mintis apie krikštynas "susidėlioti" padėjo tai, kad prieš porą mėnesių buvau paprašyti parašyti apie mūsų vaikų krikštynas "Mažylio" Mamų klubui... Taigi iš pradžių - šios - "ikikrikštinės" - mintys:Mes tris vaikus krikštijome jiems esant penkių mėnesių. Taip jau kažkaip pavyko. Teisybę pasakius, man visada atrodė, kad vaiką reikia krikštyti mažą. Be to, man tai – nepaprastai graži tradicija, sakyčiau, viena gražiausių. Mums sunkiausia – krikštatėvių rinkimas. Nežinau, bet tikiu prietaru, kad vaikas bus panašus į savo lyties krikšto tėvą. Tarsi tą patvirtina vieno iš mūsų vaikų istorija: kadangi sakėme, kad turėsime bent tris vaikus, mano sesuo (dar negimus pirmam) pasakė, kad bus krikšto mama trečio vaiko (nes tada bus pakankamai suaugusi prisiimti tokią atsakomybę) ir tikisi, kad trečias vaikas bus mergaitė. Trečioji mūsų šeimoje (po dviejų berniukų) gimė Mortulė ir – norite tikėkite, norite – ne, bet labai daug kuo yra panaši į mano seserį!

Rugpjūčio 09

Knyga. "Karalienės palikimas".

Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.

Liepos 31

Metai...duše:)

Vakar duše pagalvojau, kad...maudynės duše yra vienas iš būdų (pa)stebėti, kaip auga vaikas. Kai Gertrūda gimė, pirmąjį mėnesį kėblinau į dušą ir maudžiausi iš lėto, kaip robotukas. Nežinau, kaip ten tos moterys pasakoja apie savo cezarius, kad jau po kelių dienų lakstė "it nieko nebuvę", bet aš, deja, tai grupei nepriklausau. Bent jau pirmos dvi savaitės man būna...FE. Pirmas mėnuo - vidutiniško smagumo. Atrodo, va rašau apie tai ir šiurpuliukas nugara bėgioja. Brrrr tos pirmos maudynės, ne kitaip. Po to buvo lengviau - įdėdavau pavalgusią ir snaudžiančią Gertrūdą į kambarinę kėdelę ir...galėdavau sau turkštis, kiek tik noriu. Po to tas etapas praėjo, nes mažoji a) nebemiegodavo naminėje kėdelėje, b) jei kartais užmigdavo, atsibusdavo, kai nusinešdavau į dušą ir pakeldavo triukšmą...tekdavo man - visai muiluotai - imtis ją pas save :D c) jau tiesiog verždavosi iš kėdelės ir pykdavo, todėl...tekdavo ją imtis pas save. Ką dariau? Ant vonios dėjau vystymo lentą, virš jos kabinau žaisliukus, ant jos guldžiau Gertrūdėlę, o pati atsitūpdavau šalia ir akrobatiškai prausdavausi tuo pačiu linksmindama ir prižiūrėdama Gertrūdėlę, kuri gulėdavo ant nugaros (nes vis keisdavau įdomybes), tačiau pabodus jau apsiversdavo ant pilvuko.

Birželio 28

Gertrūdėlei - 11!!!

Paskutinis sukaktuvių mėnuo! Nuo liepos 28 laiką skaičiuosime metais, o ne mėnesiais... Taigi džiaugiamės šiuo paskutiniu mūsų pagrandukės mėnesiadieniu.

Birželio 22

Kaip...nuvažiavom kitur, nei turėjom... :)))))))

Paprastai kiekvienų metų pabaigoje stengiamės su vaikais nuvažiuoti į kokį nors smagumyną. Rašiau, kad sekmadienį važiuosim, pasinaudoję akcijos kuponais. Taigi šeštadienį nusprendžiau sekmadienį keltis anksčiau, kad suruoščiau "piknikinius" pietus, užkandėlių, viską susiruoščiau, suruoščiau pabudusius vaikus ir...lėktumėme į atrakcionų parką! Ryte kažkaip pavyko itin greitai susisukti ir ...nors buvau prašiusi Gabrieliaus įvesti adresą, įvedžiau pati.  Po to atsidariau puslapį, kur surašyti visi atrakcionų parkai, dalyvaujantys šioje Kellogs akcijoje...Taigi 10.00 jau pajudėjome iš namų. Tiesa, prieš pat išvažiuojant Gabrielius sako: ar tu žinai, kad tas parkas - prie pat Brugge? Sakau: negali būti! Gabrielius parodo man GPS'ą - iš tiesų. Na, jei taip yra, tai taip yra. Kažkaip tuo metu labiau galvojau, kad ko nors nepamirštumėme (striukės, vežimėlis, nešynė, maistas, foto aparatas, gėrimai (po paskutinės kelionės supratome, kad mums - išvykstant dienai - jau reikia vežtis 3l mineralinio)), tai - nors ir kirbėjo kirminukas, kad lyg ne ten buvo - bet pasitikėjau, kad GPS'as žino geriau!

Birželio 16

Belgijos nacionalinis botanikos sodas.

Jau mano mama barasi, kad labai mažai parašau apie tai, ką mes veikiame, todėl, kaip sakant, šiek tiek naujienų iš mūsų gyvenimo. Gegužės 22 su D iš Belgijos Mažylių Klubo važiavome į Nacionalinį Belgijos Botanikos sodą. Diena buvo nuostabi! Iš tiesų tokia šilta, graži ir vasariška.

Gegužės 28

Gertrūdėlei - 10!!!

Mūsų mažiukė, mūsų kruopytė įžengė į dviženklį mėnesių skaičių! Tai bent... Kaip tik šiuo metu mažė stovi prie sesės namelio ir apžiūrinėja viską, kas ten yra. Rytas Gertrūdai - šventas reikalas.

Gegužės 16

Lazaretas...Ligoninė.

Jau viename įraše buvau užsiminusi, kad mūsų namuose siautėjo virusiukas. Sakyč, neblogas, neblogas, nes tik vakar į pavakarę grįžom...iš ligoninės. Antradienį man jau buvo labai nejauku, kad vaikams tiiek ilgai laikosi tokia iš tiesų aukšta temperatūra (jau seniai buvo, kad net keliems sušoktų virš 40. Šįkart Vilhelmas buvo čempionas: nežinau, ar blogai pamatavom (kuo esu linkusi tikėti), bet termometro stulpelis rodė...net 41.4 laipsnį...Siaubas kažkoks. Žodžiu, gydėm mes tą virusą: ir arbatėles gėrėm, ir vaistukus, ir lovytėse gulėjo jaunimėlis (ko - turiu prisipažinti -  dažnai nedaro)...kaip buvo prikibęs, taip buvo... Taigi antradienį paskambinau Gabrieliui į darbą ir sakau: žinai, man atrodo, kad nieko nebus, reikia vežti Gertrūdą į ligoninės priimamąjį. Tiesa, apie trečią valandą paskambinau mūsų pediatrei, ji neatsiliepė, paprašiau perskambinti, pasakiau, kad tai svarbu...Neperskambino. Fu.

Gegužės 10

1649...och, tas mano naivumas!

Esu nuoširdžiai pasipiktinusi. Žinote, būna tokios laidos, per kurias rodo užduotį, o jūs turite skambinti ir sakyti teisingą atsakymą? Tai štai. Šeštadienio vakarą maitinau Gertrūdėlę/rašiau tinklaraščio įrašą ir viena akimi stebėjau laidą "Pinigų lietus".

Balandžio 30

GERTRŪDĖLEI - DEVYNI!!!

Štai atėjo ir "rimtas" mėnesiadienis - oficialiai Gertrūda Elena išbuvo tiek po saule, kiek ir pilvuke:) Kokia mūsų sukaktuvininkė? Iš esmės tai reikia apsispręsti: viršininkė ar šypsniukė. Šypsniukė, nes iš tiesų be galo daug šypsosi. Ypač, kai soti ir laiminga, o dar jei miegelis ima...šypsosi tokia pačia šilčiausia pasaulyje šypsena... Viršininkė, nes yra labai guvi ir TIKSLIAI žino, ko nori. Tarkim, norėjo blynų. Negavo. Gavo džiūvėsiuką. Tai tas džiuvėsis skrido per visą kambarį, o mažoji fėja krito aukštielnika iš zlasties... Arba rado signalizacijos mygtukus....labai susidomėjo. Kai jau pradėjo spaudyti, nunešiau, bandžiau sudominti kažkuo kitu. Skandalas toks, kad namai skleidėsi. Žodžiu, jeigu kaimynai dar negalvojo, kad mūsų namai triukšmingi, tai, manau, dabar jau pagalvos.

Balandžio 25

Ko dar negali valgyti Gertrūdėlė?

Kai Gertrūda gimė, užsiprenumeravau tokį info žurnaliūkštį, kurį man atsiunčia, atrodo, kas dvi savaites. Ten yra daug straipsnelių apie tokio amžiaus vaiko raidą. Dažnai randu visai naudingos informacijos, dažnai pasikartoju/prisimenu tai, ką jau žinojau. Šią savaitę informaciniame laiške buvo parašyta, ko negalima valgyti vaikui iki vienerių metų. Na, bent jau nepatariama. Taigi dalinuosi ta informacija:

Balandžio 23

Liūdna žinia...

Šiandien, grįžusi iš pasivaikščiojimo su Gertrūdėle, radau labai liūdną laišką - parašė Augusto mokyklos direktorė, kad žuvo Augusto klasioko mama.

Kovo 31

Gertrūdėlei - AŠTUONI!!!

Šiandien mūsų jaunėlei - aštuoni mėnesiai. Jau šis tas. Kas nutiko per šį mėnesį?

Vasario 28

Gertrūdėlei - SEPTYNI!!!

Vaje, vaje...jau kopiam į aštuntą keturių savaičių kalną! Šis mėnuo pralėkė kažkaip laaaabai greitai. Aš - kaip visada - negaliu patikėti, kad Laikas bėga taip greitai. Štai ir šią akimirką Gertrūdėlė sėdi ant kelių ir įnirtingai žaidžia su šaukštu. Žaislai įdomu, bet suaugusiųjų "žaislai" - dar įdomiau!

Vasario 26

ĮDOMU. 2009/02/26.

Vasario 17

Ilga kelionė namo:)

Iš tiesų - nors iš Briuselio iki Lietuvos nėra taip toli - kelionė namo užtruko, atrodo, daug ilgiau, nei norėtum ar tikėtumeisi. Kadangi nebėra tiesioginių skrydžių, teko skristi per Kopenhagą (taip ir  nuskridome). Iš Lietuvos pajudėjome laaaabai anksti. Kadangi aš baigiau kalbėti su mama ir krautis daiktus jau po pirmos valandos, keltis teko...po keturių valandų miegelio. Protingai padariau, kad Mortos nenurengiau einant miegoti: jai reikėjo tik apauti batukus, uždėti kepurę ir užvilkti striukę. Gertrūdą aprengiau visą giliai įmigusią. Akimirką lyg bandė busti, tačiau gavo "tiutį" ir vėl "smigo".

Vasario 05

Gertrūdėlei šeši mėnesiai.

Pusė metų. Nieko sau. PUSĖ METŲ!!! Mūsų kruopai, pagrandėlei, šypsniukei ir linksmuolei jau PUSĖ METŲ. Ir vėl nepavyko parašyti tada, kai reikėjo, na, bet bent jau guodžiuos tuo, kad nuolat truputėlį vėluoju. O tai - pastovumo ženklas.

Gruodžio 31

Gertrūdėlei jau 5!

Mūsų kruopelei - jau penki mėnesiai! Ka Gertrudėlė išmoko:

Gruodžio 30

2008 Kūčios ir Kalėdos. Pirmą kartą su Gertrūda:)

Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!

Gruodžio 06

Gertrūdai Elenai keturi mėnesiai.

Lapkričio 30

Kelionė į LIETUVĄ. Likom mudvi su Gertrūda.

Taigi pirmadienį jau atsibudome dviese (nors aš ir buvau prabudus atsisveikinti su Gabrium, tačiau - jam išvažiavus su tėte 5val ryto - vėl užmigau šalia Gertrūdos). Pavalgėme pusryčius ir...išvažiavome pas mano tėvus. Tiesa, mergaitės dar keletą kartų pasitikslino, ar tikrai dar užvažiuosiu pas jas, nors "persikraustau" pas savo tėvus:) Mano mama - nors visaip bandžiau pasakyti, kad išsiversčiau - pasiėmė atostogas. Žinoma, šiandien, žiūrėdama atgal, labai džiaugiuosi, kad ji jas pasiėmė - nereikėjo visur lakstyti su Gertrūda, tačiau - kai tik sužinojau - vos neužpykau, kad manęs...nepaklausė.

Lapkričio 29

Kelionė į LIETUVĄ. Apie viską.

Jau 10 dienų kaip nebuvau prisėdusi rašyti. Net sunku patikėti: pirma, kad taip greitai bėga laikas, antra, kad - nors vos ne kas vakarą pasižadėdavau prisėsti - tačiau taip ir niekada neprisėdau. Važiavome į Lietuvą trise: aš, Gabrielius ir Gertrūda Elena. (Nuotraukoje Gertrūda su prieš pat kelionę "priaugtu" kostiumėliu, kurį padovanojo baba Nylia, kai aplankė ją vos tik gimusią...Lietuvoje iš visų aplankytų žmonių Gertrūdą buvo matę tik baba Nylia, bočius ir teta Elena).

Lapkričio 12

Kultūriniai skirtumai. Vizitas pas pediatrę.

Taigi užvakar galų gale nukeliavom Gertrūdos trijų mėnesių proga pas pediatrę. Ir štai ten visai netikėtai išsirutuliojo pokalbis apie motinystės atostogas ir vaikų auginimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad pediatrė užklausė, ar Gertrūda jau išmiega visą naktį. Taip, sakau, VISĄ:))) Na, iš esmės tai aš visiškai nesiskundžiu. Štai ir šiąnakt Gertrūda pavalgė apie pirmą (tada dar nemiegojau) ir jau apie septintą (kai atsikėliau išleisti Augusto į mokyklą). Vakar valgė kažkada vidury nakties. Žodžiu, puikus tas mūsų vaikas. O štai pediatrė ir sako: O, ne! Juk ji nieko geriau nemiega, nei per praėjusio mėnesio apsilankymą! (Hmmm...šiaip aš nesitikiu, kad ji "geriau" miegos tol, kol ją maitinsiu.) Žodžiu, tiksliai pokalbio neatgaminsiu, bet papasakosiu esmę. Taigi ji paklausė, ar jau Gertrūda SAVO kambaryje...Sakau: tai kad ji pas mus lovoje....Ji: bet tai siaubinga! Na, aš taip ir išsižiojau. Manyk, žmogau, ką nori, bet taip imti ir išrėžti... Dar paklausė, ar Lietuvoje taip įprasta. Tai aš jai pasakiau, kad - iš mūsų rato - dauguma žmonių vaikus migdo lovytėje, bet tame pačiame kambaryje. Mes sutarėm, kad migdysim lovoje, nes aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti naktį:) Na, galiu, bet po to jaučiuosi it zombė ir labai ilgai užtrunka, kol užmiegu. O jeigu pusiau miegodama maitinu savo lovoje, tai ir užmigt nėra sunku, nes kaip ir nebūnu prabudus. Tada ji paklausė, o tai ką apie tai mano Gabrielius? Na, kaip čia pasakius... Vaikas mūsų abiejų, tai kažkaip darom, kad visiems geriau būtų. Toks atsakymas ją, mačiau, nustebino.

Lapkričio 10

Maži Stebuklai:)

Šią savaitę mūsų namuose įvyko keletas mažų mažų stebuklų.....

Lapkričio 01

Gertrūdai - jau trys!

Atrodo, dar vakar galvojau, ką parašysiu apie Gertrūdos trečią mėnesį, o jau prabėgo vos ne keturios dienos nuo "sukaktuvių"! Ech, tas Laikas... Taigi mūsų kruopai - jau trys mėnesiai. Ir iš tiesų mergina - jau dičkė. Vis sakau ir sakau visiems, kad su Gertrūda visiškai nelaukiu, kada ji čia pradės kažką daryti...laikau ant rankų ir...galėčiau taip laikyti ir (bent jau kurį laiką) visai nepasigesčiau visų tų sėdėjimų ir vaikščiojimų. Ir vis dėlto...

Spalio 08

Laumės sukeistas?

Pradedu suprasti, kodėl senovės lietuviai kartais manydavo, kad laumės vaikus sukeičia. Turi tokį gražų, mielą ir meilų kūdikėlį ir staiga jis...tampa tarsi nebe tuo. Nenuostabu, kad prietaringi ir "geriau nežinantys" žmonės manė, kad įvyko kažkas ne jų valioje. Dabar jau esame pažengę ir žinome, kad vaikelio niekas nesukeičia. Tiesiog...pasibaigia "demo versija":)

Rugsėjo 01

Mažylei - mėnuo

Rugpjūčio 13

Gertrūdos Elenos gimimas

Kažkodėl man vis "didieji susijungimai" įvyksta 13 dieną. Matyt, toks jau tas skaičius. Vis sukosi mintis parašyti nors vieno vaiko pirmųjų metų dienoraštį. Na, ne (vien) tai, ką jis darė, bet ką apie tai mano kiti ir pan. Pagalvojau, kad dabar - pats laikas, nes visgi ketvirtas vaikas :) Užteks galvoti, kad būtų smagu tai padaryti, reikia imti ir padaryti.

Birželio 01

Apsišnerkštę mūsų žiemos...

...pilka pilka kur dairais...