Jau vakar vakare norėjau sėsti ir rašyti rašyti rašyti. Apie tai, kaip tiesiog sulaikiau kvėpavimą ir pasirašiau patalpų nuomos Vaikystės Sodui Kaune sutartį. Bijojau iki Mėnulio ir atgal. Kur ten iki Mėnulio…iki Neptūno ir atgal! Psichologiškai man tai buvo vos ne toks pats lūžis kaip Sodelio atidarymas apskritai. Įsivaizduojate – Kaunas?!?! Nežinau, kaip jums atrodo, bet man tai atrodo toks visiškas išėjimas iš saugios ir pažįstamos erdvės. BET. Jau yra. Viskas. Dabar rašau ir galvoje palyginimas, kad aš kaip ta undinėlė pasirašiau, kad kojas turėčiau 😀 (daugiau…)

Penktadienį važiavome į vyro brolio – dieverio – vestuves. Morta visą savaitę klausinėjo: na, kada gi, kada??? Mat ji labai rimtai žiūrėjo į savo pareigą barstyti žiedlapius jauniesiems einant į bažnyčią. Kadangi vestuvės – ne toks jau dažnas reikalas, tai nori-nenori prisimeni visas, kuriose yra tekę dalyvauti. Kai pagalvoju, esu dalyvavusi ir visiškai tradicinėse lietuviškose vestuvėse (su visokiais ten jaunosios grobimais ir pan), ir neįprastose, pavydžiui, amerikietiškose. Šiandien galvoju, kad ir mūsų, t.y. kai aš buvau jaunoji, vestuvės buvo neįprastos. Kodėl?

(daugiau…)

Ledų rutuliukas ragelyje.

(daugiau…)

Bitutė su sparniukais iš delniukų atspaudų.

(daugiau…)

Taškuotos boružės iš vienkartinių lėkštučių.

(daugiau…)

Margas drugelis iš pėdučių atspaudų

(daugiau…)

Vilkas iš kartoninio ritinėlio nuo tualetinio popieriaus.

(daugiau…)

„Dantistai” skaičiavo dantukų skylutes.

(daugiau…)

Iš geometrinių formų suklijuota gaisrinė mašina.

(daugiau…)

Helovyninė matematika 🙂

(daugiau…)