Prieš keletą dienų man parašė susirūpinusi mama. Ji paklausė, ar internete yra vaizdinės medžiagos, aiškinančios trumpenas bei informacijos, kaip galima įdomiai ir suprantamai mokyti matematikos. Noriu ją (ir kitus sunerimusius tėvelius) nuraminti: viename internetiniame tinklalapyje teko perskaityti, kad trumpmenas sunku suprasti 4 vaikams iš 5. Kita vertus, tuo guostis nevertėtų. Trumpenas suprasti – jeigu vaikas vis dėlto ir toliau mokysis matematikos 🙂 – būtina, nes be trupmenų bus sunku (neįmanoma?) spręsti algebros uždavinių.
Tikiuosi, kad visi, kurie svajojo, pasigamino savo svajonių Advento kalendorių. O aš – visai netikėtai – sužinojau, kur dar galima semtis idėjų: kai gaminome samariečių dėžutes Kaune, šiame nuostabiame projekte dalyvavo vieno Sodelį lankančio vaikučio mama. Kai ji atvyko ir iš vos ne lagamino dydžio rankinės ėmė traukti priemones, mes amo netekome: tiek spaudukų vienoje vietoje Lietuvoje dar nebuvau mačius! Pasirodo, mama skrebina. Vat taip va. Gyveni ir net nežinai, kokie talentingi ir nerealūs žmonės tave supa!
Anądien teko dalyvauti Žinių radijo laidoje „Renkuosi šeimą”. Viskas būtų nuostabu, JEI… Man nepatiko tema: „Kas geriausiai išugdys vaiką: tėvai, auklė ar darželis?”. Visi, kurie mane bent kiek geriau pažįsta, žino, kad man šis klausimas yra nepriimtinas iš esmės, nes tėvai yra priešinami su aukle/darželiu. Kadangi visą laiką pabrėžiu, jog darželis/auklė yra ne tėvų namų PAKAITALAS, o PAPILDAS, tai toks supriešinimas yra neteisingas iš esmės.
Kaip šiandien prisimenu: prieš mane važiuojanti mašina staiga sustabdo, aš dedu ant stabdžių ir garsiai sušunku „BL>>BA!”. Po akimirkos dvejų su puse Gertrūda sako: „Bl<<ba!”. Šalia sėdintys broliai raitosi kvatodami ir, žinoma, netrukus šis žodis tampa aktyvaus žodyno dalimi – ypač žinant, kad – kaskart jį ištarus – auditorija ima kvatoti.
Labiausiai mane JAV nustebino tai, kad – vos praėjus Halloween’ui – jau viskas buvo paruošta Kalėdoms. Lapkričio pradžioje. Jeigu atvirai – nepatinka. Nusibosta laukti Kalėdų. Ėmiau ir pasidžiaugiau, kad Lietuvoje viso to nėra. Deja, džiaugtis teko labai trumpai: vos nusileidome Lietuvoje, Vilniuje jau buvo gausu Kalėdinių dekoracijų. Mama mia!
Man labai patinka skaros/šaliai. Anksčiau ne taip patiko, o nuo grįžimo į Lietuvą kažkaip ėmiau ir itin susižavėjau. Aš labiausiai mėgstu vieną rišimo būdą, tačiau smagiai pažiūrėjau net 25! (ir jau ne vieną išbandžiau!)
Šiandien susidūriau su tokia, sakyčiau, pikantiška naujiena. JAV yra tokia Nacionalinė Švietimo Asociacija (NEA). Vienas jos projektų – Read Across America. Projekto mintis – raštingumo ir skaitymo skatinimas. Kaip tai skatinti efektyviai? Ogi kviečiant į darželius ir mokyklas (ypač pradines) žymius žmones. Juk žinome (ir patirtis, ir moksliniai tyrimai rodo tą patį): mūsų elgesys daro vaikams didžiulę įtaką.
Tik grįžusi supratau, kad iš tiesų atėjo ruduo. Tiesa, G sako, kad nevaryčiau Dievo į medį, nes šis ruduo Lietuvoje yra tikrai nuostabus, bet man vis vien jau š-a-l-t-a. Ypač šiandien. Vakar vos nepavėlavome, nes ieškojau merginų šiltesnių batų ir šiltesnių pirštinių – kažkaip norėjosi joms pasiūlyti šį tą šilčiau, nei plonytes pirštinaites ir tiesiog odinius be jokio pašiltinimo bačiukus (vaikinai jau viešėdami pas mano tėvus išsinėrė iš lengvų rūbų ir įsinėrė į šiltesnius).
„Šoktonas” – laikraštis mokyklos bendruomenei, su kuriuo bendradarbiauju ne pirmą kartą.
Ar prisimenate, koks jums atrodė jūsų tėtė, kai buvote maža(s)? O koks atrodo šiandien? Mane pralinksmino šis filmukas – tikiuosi, kad patiks ir jums.