Jau kartą rašiau, kad, grįžę iš Belgijos, stalo žaidimus žaidžiame daug rečiau. Na, vien tai, kad vėlai grįžtame namo. Ir tai dar ne viskas. Grįžę namo dar gaminame valgyti. Ir aš dar turiu mažų mažiausiai dešimtį el laiškų ir dar vieną-kitą-antrą-penktą darbelį. Kuo tai skiriasi nuo Belgijos? Tuo, kad Belgijoje aš jau beveik visada būčiau pagaminusi valgyti. Arba kažkaip pagamindavome greičiau. Ir tų darbelių tiek toli gražu nebuvo. Tiesiog gyvenimas tekėjo lėčiau. Kažkaip. Ir vis dar, kaip sakant, neatsigaunu po to pokyčio 🙂
Augustas šiuo metu skaito Thomas Mayne Reid’o „Oceola, seminolų vadas”. (daugiau…)
Kai manęs paprašė įvertinti B.Caplan knygą „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų”, pagalvojau nieko sau. Taip pagalvojau dėl to, kad ši knyga buvo sąraše knygų, kurias artimiausiu metu norėčiau atsisiųsti. Taigi siųstis nereikėjo. Knygoje yra daug minčių, kurias skaitydama šypsojausi: po visai neseniai kilusio triukšmo dėl Amy Chua knygos (esu rašiusi čia), ši knyga siūlė ne koncentruotis į vaiko auklėjimą, o atsipalaiduoti; ne kabinėtis prie ugdymo įstaigos (per mažai to, per mažai ano ir pan.), į kurią leidžiu vaikus (jau vien dėl to, kad juos ten leidžiu, yra savaime geras dalykas), o tiesiog džiaugtis, kad turiu galimybę ten leisti savo vaikus; ne tikėtis, kad – mano dėka – vaikai bus nuostabesni, bet tiesiog suprasti, kad mano įtaka – nors ji ir yra – nėra tokia didžiulė, kaip gali atrodyti.
Esu gavusi ne vieną sunerimusios mamos/tėtės laišką apie emocinius sutrikimus bei kaip juos atpažinti. Spec poreikiai – ne mano arkliukas, tačiau norėjosi sunerimusiems tėvams suteikti daugiau informacijos. Pradėkime nuo pradžių. KAS TIE EMOCINIAI SUTRIKIMAI? Bet – prieš pradedant skaityti – noriu pabrėžti, kad čia nėra specialisto konsultacija: jeigu įtariate, kad vaikas turi emocinių sutrikimų, kreipkitės į specialistą, kuris – individualaus kontakto dėka – galės atlikti tyrimus ir profesionaliai konsultuoti.
Per Kalėdas vaikai gavo nemažai knygų. Tad dabar nesukame galvos, ką skaityti. Žinoma, Morta labai norėjo perskaityti SAVO knygą. Kodėl SAVO?
Mūsų kūdikis vis dar paryčiais ateina į mūsų lovą ir saldžiai miega. Kartais man tai visai patinka. Kartais – visai nepatinka. Ypač, kai atsibundu visais skaudančiais šonais ir it sudaužyta. Ir dar ypačiau, kai atkeliauja abi damos. Tada ir aš, ir G atsibundami aplamdytais šonais. Ir ant pirštų lenkiame dienas, kada jos jau nebeateis.
Gruodžio mėnesį buvo paskelbti tyrimo, apėmusio 86 valstybes, rezultatai. Jie parodė, kad:
Šiuos man įstrigusius žodžius pasakė John Cotton Dana – amerikiečių bibliotekininkas. Žinote, yra žmonių, kurie darbe dirba viena, o, grįžę namo, imasi kito hobio. Anądien pagalvojau, kad visiškai neturiu jokio hobio. Esu beviltiškai prasmegusi švietime. Štai ir šįvakar – sėdžiu lovoje tarp krūvų popierių ir net kaukt norisi, kiek daug minčių…noriu rašyti į tinklaraštį, noriu siųsti info į mokytojų el paštą, noriu, noriu, noriu… Bet rašysiu apie cepelinus, mūsų kultūrinį paveldą…NOT.
Nuo tada, kai grįžome iš Laplandijos, niekaip nenuvažiuodavau iki pašto, nors ant stalo gulėjo ir akis badė du lapeliai, kviečiantys atvykti. Man apskritai – iš kažkur grįžus – būna toks siurrealizmo pojūtis: atrodo, kad viskas tik bėga lekia prieš akis. Po to, žinoma, susinormalizuoja, bet pirmosios dienos būna it atidaryta Pandoros skrynia. Ir štai šiandien galų gale nuvažiavau iki pašto. Pasiėmiau du vokus, atplėšiau dar eidama link mašinos (nepaprastai magėjo, kas ten) ir…
Naujus Metus pradedame kelione pas Kalėdų Senelį. Prieš tai užvažiuojame ant didžiausio Laplandijos kalno. Sninga ir šąla – galų gale pajaučiame tikrą žiemą, kai yra ne -5, o -15! Nuo kalno atsiveria nuostabi panorama – abi Rovaniemi upės, miškai, sniegas. Ir, žinoma, slidinėtojų trasos ir pan. Mes jau antri metai nevažiuojame slidinėti, tai taip net širdį suspaudžia. Gėris tas slidinėjimas, nors tu ką. Beje, aš į Rovaniemį važiavau su savo slidinėjimo kostiumu, tai supratau, kad šiaip tokioms žieminėms išvykoms jis nėra tinkamas – per plonas ir per daug (per greitai?) praleidžiantis vandenį. Slidinėjant buvo super, bet sėdint ant sniego motociklo arba šaltoje kotoje – ne kas.