Blogas Archives | Page 144 of 233 | „Vaikystės sodas“

Visi įrašai

DARBELIAI. Aplikacija „Gedimino pilis”.

2010 02 10

Šį darbelį konkursiu atsiuntė kruopštus aštuonerių metų Augustas.

„The Washington Post” paskelbė straipsnį: kodėl mažyliai sako „kodėl”. Nežinau, kaip jūs, bet mūsų namuose jau tris kartus buvo „kodėl” fazė. Prisimenu, kaip važiavome į Norvegiją, ir Augustas (2m3mėn) VISĄ LAIKĄ klausė „O kodėl..?”. Atrodė, kad jau tuoj tuoj stosim ir pirksim „kamštukus” ausims 😀 (daugiau…)

Šiandien perskaičiau straipsnį tema, kurią pati „gvildenau” praeitą savaitgalį prieš šeštadieninę mokyklėlę. Mat praeito šeštadienio tema šeštadieninėje buvo UŽGAVĖNĖS. Apie ką galvojau? Ogi apie tai, kad nenoriu vaikų mokyti to „smagaus” ketureilio: „Mes čigonai Lietuvos…” Na, žinote, apie ką aš čia…

(daugiau…)

Tai dar vienas darbelis iš knygos “Лучшие поделки для детей”.

(daugiau…)

Šį nuostabų darbelį konkursui atsiuntė Eglė. Jai šiek tiek padėjo ir jos sesutė Ieva.

(daugiau…)

Šiuos ir smagius, ir kvapnius darbelius atsiuntė keturmetė Ieva. Ji ieškojo trispalvių virtuvėje.

(daugiau…)

Šiuos darbelius iš konstruktoriaus atsiuntė Simonas. Namą sukonstravo tėtis, o vėliavas- Simonas.

(daugiau…)

Šį mielą vitražinį šuniuką atsiuntė Birutė ir jos mama Gintarė.

(daugiau…)

Kadangi iš tiesų nemažai tėvų stengiasi, kad vaikučių gimtadieniai būtų kuo smagesni, jau pernai pagalvojau, kad būtų labai smagu sukaupti gimtadieninių idėjų banką, tačiau…kol kas jis kaupiasi labai iš lėto. Dėl to labai apsidžiaugiau, kai tik ką smagų ketvirtąjį gimtadienį atšventusios Guodos iš pajūrio mama sutiko aprašyti šią gražią ir kupiną smagių idėjų šventę! Viliuosi, kad gera pradžia – pusė darbo ir smagių gimtadienių aprašymai pasipils it iš Gausybės Rago. O dabar …žavingas Guodos gimtadienio – tema „Žiema” – aprašymas!

(daugiau…)

Šį savaitgalį rašiau savo disertacijos santraukos santraukėlę – kaip ją pavadinau. Reikėjo atrinkti, išskirti tai, ką noriu vos nepilnais 2 000 žodžių pasakyti apie didžiulį savo darbą, kuris tapo toks artimas, kad, atrodo, ginčiau jį iš paskutiniųjų. Kita vertus, suprantu, kad ir tas darbas gali mane nustebinti, jeigu kas nors jame įžvelgs tai, ko aš – labai jį mylėdama 🙂 – nematau (ir nemačiau). Dabar – su nerimu laukdama viešojo gynimo – suprantu, kodėl disertacijos dažnai pavadinamos „kūdikiais”, nes iš tiesų taip susigyveni su ja, kad bet kokią kritiką jai priimi asmeniškai ir reikia iš tiesų mokėti atsiriboti ir įsiklausyti, kad galėtum tobulėti ir tobulinti!

(daugiau…)