Kad ir kaip myliu Kaliforniją ir dažnai jos ilgiuosi, tačiau žinau, ko man ten be galo trūktų – metų laikų. Ir ypač rudens ir pavasario. Ir turbūt labiausiai rudens. Kol kas dar niekas mano gyvenime nenukonkuravo Bobų Vasaros. Ir todėl – kai prasideda spalvotų medžių, lietaus ir moliūgų metas…tiesiog kaifuoju.

(daugiau…)

Šiuos kvapnius gėlių žiedus „Vaikystės sode” darėme tada, kai su vaikais kalbėjome apie uoslę ir bandėme atskirti kvapus.

(daugiau…)

Nežinau, ar iš tiesų jo. Bet jau kelintą kartą matau šį laišką klaidžiojantį interneto platybėse. Gal ir tiesa. Niekada nežinosi. Žodžiu, 11 taisyklių, kurios parodo, koks IŠ TIESŲ yra gyvenimas. Žinant Bill’ą, nori-nenori perskaitai, ar ne? Kaip kokį sėkmės receptą. Dėl viso pikto. Bet aš – perskaičiusi jo taisykles – noriu pasakyti, kad jos gali būti skirtos paaugliui/jaunuoliui/suaugusiam, kuris pučiasi balažin, kodėl. O mažam vaikui tos taisyklės šauna pro šalį. Man atrodo, kad kažkada net rašiau, kad gyvenimas pats tų taisyklių išmoko, kai ateina laikas jų išmokti. Rimtai. O vaikystėje mes turime patikėti, kad susidorosime su visais įmanomais sunkumais. (Beje, apie nepelnytas pagyras yra kita tema).

(daugiau…)

Dar vienas šios dienos „Vaikystės sodo” vaikų darbelis- „matematika vovėrės drevėje”.

(daugiau…)

Šiandieną „Vaikystės sode” kalbėjome apie vovėrės namučius (šios savaitės tema- gyvūnų namučiai), tad vienas iš darbelių buvo medelis su dreve.

Prireikė:

• kartoninio ritinėlio nuo tualetinio popieriaus,
• kartono (iškirpti medžio lają),
• rudeninių lapų,
• žirklių,
• klijų.

Kartoniniame ritinėlyje iškirpti skylutę- drevę, ir priklijuoti ant ritinėlio medžio lapiją, iškirptą iš kartono ir apklijuotą rudeniniais lapeliais

Anglų kalboje yra toks žodis „freak”. Na, jis – daugiau neigiamo pobūdžio. Tačiau aš jau ne vieneri metais „frikučiais” vadinu (meiliai) įvairius keistuolius. Jei „frykas”, tai blogai, o jei „frikutis”  –  nieko blogo 🙂 Net savotiškai miela:) Šiandien perskaičiau šešuro atsiųstą laiškutį apie gyvūnų pasaulio „įdomybes”, tačiau mane tiesiog tempė už liežuvio pasakyti „frikučius” 😀

(daugiau…)

Rugsėjis jau į pabaigą, tačiau daugelio tėvų nerimas ne mažėja, o auga. Atrodo, kad praėjo jau BEVEIK mėnuo, o vaikas, paliekamas darželyje, vis dar verkia. Kaip puikiai įvardino viena mama: vaikas paliekamas verkia, nenori prisileisti svetimų žmonių ir nežaidžia kolektyvinių žaidimų. Ar tai normalu?

(daugiau…)

…ir kuo toliau, tuo labiau pradedu tikėti aplinkos daroma įtaka. Štai diskutavome apie mokyklas ir universitetus: manau, kad ugdymo įstaiga daro didžiulę įtaką, koks susiformuoja žmogus. Kalbėjau ir apie tikimybę: tikimybė, kad žmogus sieks vieno ar kito, kad jam vertybė bus viena ar kita taip pat labai priklauso nuo to, kur ir kaip jis auga. Daugiausiai apie tai skaičiau šią vasarą Malcolm’o Gladwell’o (lengvai skaitomi ir labai įdomūs skaitiniai visiems, kuriuos domina socialiniai mokslai) knygose. Kad nėra atsitiktinumų. Beveik viską galima paaiškinti. Na, gerai, būna išimčių, tačiau, manau, dažnai per daug mistifikuojame. Būtent to mistifikavimo ir neprotingo fatalizmo norėčiau išvengti. Žmogus – savo Likimo kalvis. Čia kaip Dievas pinigų meldžiančiam pasakė: tu bent loterijos bilietą nusipirk!!! Todėl mes, tėvai, kurie dažnai turime priimti sprendimą, kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, turime į tai žiūrėti kaip į vieną svarbiausių (jei ne patį svarbiausią) sprendimą. Nes tai, kokie mes būsime, kur mes būsime ir kaip mes būsime bei kur ir kaip leisime savo vaikus, darys didžiulę įtaką jų ateičiai.

(daugiau…)