Šnekučiai su dailės mokytoja Vita gamino skraidančias bitutes.
Šnekučiai pagamino boružėles iš indelių nuo grūdėtos varškės.
Sodiečiai „piešė” pavasarinę žolytę pūsdami per šiaudelį dažus.
Kadangi pavasarį bunda, dygsta ir žaliuoja augaliukai, o dabar už lango vis dar balta ir šalta, Sodelyje daiginome žalumynus.
Šią savaitę Sodelyje kalbėjomės apie pavasarį, vis ilgiau šviečiančią saulytę ir vis labiau šildančią, tad pirmadienį visi gaminome saulutes iš delniukų atspaudų ar iškarpų.
Vaikystės Sodas jau turi savo tinklalapį! Taigi visą pačią naujausią informaciją apie Vaikystės Sodus jau galite skaityti ten. Taip pat noriu pabrėžti, kad visą laiką ieškome auklėtojų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – kaupiame duomenų bazę. Ir ne tik auklėtojų: ieškome ir pavaduojančių auklėtojų, ir studentų, kurie norėtų atlikti praktiką, ir tėvelių (o gal ir senelių?) savanorių bei visų kitų, kurie norėtų dalyvauti Vaikystės Sodo veikloje.
Žinote, ką aš prisimenu iš savo vaikystės ir paauglystės? Daug būrelių. Mano mama manė, kad vaiką reikia visapusiškai lavinti, todėl tokio dalyko kaip žaidimai kieme iš tiesų beveik nepažinojau. Apie save galiu pasakyti, kad „esu žaidusi kieme”, bet tik tiek. Šiandien – kai žiūriu atgal – vis dar nežinau, kuris metodas yra man arčiausiai širdies: ar tas, kuriuo – anot mano vieno gero pažįstamo – vaikai auginami sėkmingais monstrais (ir dėl to verta investuoti į jų išsilavinimą, kurio dėka jie bus užprogramuoti sėkmei), ar tas, kur vis dėlto vaikas yra paleidžiamas.
Gytė pagamino ir atsiuntė labai gražią avytę iš kartoninio ritinėlio.
Gytė mokosi skaičiuoti ir dalindama kaulus šuniukams. (daugiau…)
Katinėlį iš popierinių lėkščių taip pat gamino Gytė su mama Giedre. (daugiau…)