Ši žiema man yra pasakiška. Pasnigo – pasidžiaugiau sniegu, tačiau jis greitai vėl ištirpo. Beje, orų prognozės rodo, kad vis dėlto Kalėdos bus baltos! Taigi, kaip sakant, ir avis gyva, ir vilkas sotus. Man net slidinėti norisi važiuoti, o, atrodė, gyvendama Lietuvoje kaži, ar norėsiu. Ši savaitė buvo visiškai beprotiška, tai džiaugiuosi, kad nereikėjo klampoti per tirpstantį sniegą. Nesuprantu, kodėl taip norisi baigti visus darbus iki švenčių?! Galima pagalvoti, kad 20-23 yra paskutinės dienos gyvenime.
Poliarinė žydroji lapė sniego guolyje. Norėdamos pasislėpti nuo pūgos, poliarinės lapės slepiasi sniego guolyje.
Poliarinė baltoji lapė iš vatos.
JUMS PRIREIKS:
- popieriaus lapo,
- lapės paveiksliuko,
- klijų,
- vatos.
DARBO EIGA:
Lapės paveikslėlį tepti klijais, ir klijuoti ant jo vatą
Rūšiavimas ir sekos, nuo didžiausio iki mažiausio, dėliojimas.
Prieš keletą dienų per Lietuvą nuvilnijo istorija apie auklėtoją, kuri vaikams per pietų miegą klijuodavo burną lipnia juosta. Negana to, auklėtoja grasindavo vaikus mušti, jei šie kels triukšmą. Nuo pat ryto man šią nuorodą siuntė ir draugai, ir giminės, ir Vaikystės Sodo vaikų tėveliai, klausdami nuomonės ir prašydami reaguoti.
Iki Kalėdų – vos kelios dienos. Šeštadienį net ėmė snigti – tarsi kažkas norėtų pasakyti, kad Kalėdos tikrai artėja. Kaip tik šeštadienį pagalvojau, kodėl mes organizuojame vakarėlius prieš Kalėdas? Kodėl ne prieš Jonines? Velykas? Užgavėnes? Ne, visi užsisuka į begalinį eglučių-žiburėlių-vakarėlių ratą būtent prieš Kalėdas. Įdomu. Food for thought, taip sakant.
Ar jūsų laukia daug eglučių (žiemos švenčių)? Prisimenu, kai buvau maža, tai gruodžio-sausio mėnesiais būdavo eglučių maratonas: tėvų darbovietėse, senelių darbovietėse, darželyje, dar kur nors…Prisimenu, namie ant pianino išstatydavau visą eilę dėžučių. Kadangi man patikdavo tik „Aguona” (ar „Aguonėlė”, tiksliai neprisimenu), tai beveik visi saldaniai vėliau būdavo išdalinami draugams. Pats bjauriausias – su tokiu geltonu popierėliu, ant kurio nupieštas ananasas. O jo visada tiek daug į dėžutes prikraudavo! (Jau paaugus pradėjau galvoti, kad dėl to jį ir deda į uždaras (kur nieko nesimato) dėžutes – nes bjauraus skonio :))
Šiandien buvome gražiame filme – „Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba” („Arthur Christmas”). Į filmą mus pakvietė mano tėvai, tad visi ir keliavome. Žinote, kas buvo gražu?! Tai, kad užėmėme net 8 kėdes. Oho! Kol nepamatai, neatrodo, kad mūsų daug 🙂 Daktaro House’o gerbėjams išduosiu ir tai, kad vieną pagrindinių herojų – Steve – įgarsino Hugh Laurie (Dr.House’as). Šiaip filmas mielas: vaikams – apie tai, kaip Kalėdų Senelis geba išdalinti dovanas visiems vaikams, o suaugusiems – apie Kalėdų Senelio šeimą, kuri – kaip ir kiekviena šeima – turi savo problemų, bet…Kalėdos – puikus metas pasidžiaugti vieni kitais.
Prieš keletą dienų man parašė susirūpinusi mama. Ji paklausė, ar internete yra vaizdinės medžiagos, aiškinančios trumpenas bei informacijos, kaip galima įdomiai ir suprantamai mokyti matematikos. Noriu ją (ir kitus sunerimusius tėvelius) nuraminti: viename internetiniame tinklalapyje teko perskaityti, kad trumpmenas sunku suprasti 4 vaikams iš 5. Kita vertus, tuo guostis nevertėtų. Trumpenas suprasti – jeigu vaikas vis dėlto ir toliau mokysis matematikos 🙂 – būtina, nes be trupmenų bus sunku (neįmanoma?) spręsti algebros uždavinių.
Tikiuosi, kad visi, kurie svajojo, pasigamino savo svajonių Advento kalendorių. O aš – visai netikėtai – sužinojau, kur dar galima semtis idėjų: kai gaminome samariečių dėžutes Kaune, šiame nuostabiame projekte dalyvavo vieno Sodelį lankančio vaikučio mama. Kai ji atvyko ir iš vos ne lagamino dydžio rankinės ėmė traukti priemones, mes amo netekome: tiek spaudukų vienoje vietoje Lietuvoje dar nebuvau mačius! Pasirodo, mama skrebina. Vat taip va. Gyveni ir net nežinai, kokie talentingi ir nerealūs žmonės tave supa!
