Manau, kad tokių minučių reikia visoms mamoms ir visiems tėtėms – kai yra tylu tylu ir gali niekur neskubėdamas, su niekuo nekalbėdamas, niekam nešluostydamas nosies/ašarų/trupinukų tiesiog…BŪTI ir grožėtis. Ir galvoti ką nors malonaus. Arba nieko negalvoti. Gerų jums minučių, mielieji! Ir ypač mano mamai…nors jau vaikai ir nebe  maži, bet nors akimirką apie mus negalvok ir pasiilsėk, ok?

(daugiau…)

Tikriausiai žinote nemažai tokių pasakymų kaip „kregždės žemai skraido – lis” ir pan.? Manau, kad kiekvieno lietuvio gyvenimą daugiau ar mažiau ta senolių kaupa išmintis vis dar lydi. Ir ne tik knygose, bet ir kasdienybėje. Kartais susimąstau, kodėl būtent Lietuvoje visa tai dar taip gyva ir apčiuopiama? Kartais galvoju, kad tai – labai gražu, o kartais – kad visi tie prietarai mus daro siauresnio mąstymo.  Nes, prisimenu, kaip išgriuvau iš koto, kai viena mama įsitikinusi pasakė, kad – jei pirmą kartą vaiką pamaitini iš kairės krūties – jis bus kairiarankis! O gal vis dėlto įmanoma senolių išmintį suderinti su ir dabar jau lengva ranka pasiekiamais moksliniais faktais?

(daugiau…)

Kartą rašiau įrašą apie juostas, jų raštų simboliką (mama man buvo atsiuntusi labai gražų straipsnį, kuriuo ir pasidalinau). Smagu tai, kad po to įrašo jau gavau ne vieną laišką iš žmonių, kurie audžia. Susižavėjau ir paskutiniuoju laiškeliu:

(daugiau…)

Jau buvau praradusi viltį, kad atrasiu, bet – dideliam savo džiaugsmui – atradau pirmąjį Gertrūdos darbelį. Ji jį darė 2009. 06. 18, būdama 10 mėnesių 😀

(daugiau…)

Ši dėlionės detalė – iš Augusto pernykštės klasės (buvo antrokas). Man patiko pati mintis: ant kiekvienos delionės detalės vaikas nupiešia, kas jis toks: iš kokios šalies, kas jam patinka ir t.t. ir pan. ir užklijuojama vaiko nuotrauka.

(daugiau…)

Jeigu reiktų išrinkti mūsų šeimos darbelių TOP’ą, tai šis Mortos darytas foto aparatas rimtų rimčiausiai pretenduotų į aukso medalį. Jis toks populiarus, kad jau visas nusitrynė ir apsilamdė, o naudojamas tai – nesuklysiu pasakydama – kasdien. Taigi: koks tai stebuklas?

(daugiau…)

Iš tiesų tai šiandien – pirmoji „tikroji” diena, kai mūsų mažylė lieka viena. Tiesa, dar tik porai valandėlių, BET viena! Į lopšiuką vėl važiavome išvežioję brolius ir sesę, nes aš norėjau šiandien dar valandėlę pabūti kartu su ja. Kai nuvažiavome, vaikai užkandžiavo. Gertrūda prisijungė.

(daugiau…)

Kai šiandien pažįstama užklausė, kaip išmokyti vaikutį užmigti savarankiškai, prisiminiau, kad šia – miegelio – tema neseniai rašiau straipsnį į „Mažylio” žurnalą. Taigi ir atsakymas – iš tiesų to straipsnio neredaguotas variantas, kokį pavyko rasti „naminiame” kompiuteryje.

(daugiau…)

Na, šiaip tai nerašau apie Belgijos ir belgų naujienas, tačiau šios dvi – visai įdomios ir, manau, visai vertos dėmesio.

(daugiau…)

Šiandien buvo pirmoji oficiali mūsų pagrandėlio diena lopšelyje. Ji eis į tą patį lopšiuką kaip Mortulė: „Kid Far West”. Tai – devynių privačių lopšelių Briuselyje tinklas. Beje, privačių lopšelių Belgijoje tikrai daug. Mūsų rajone daugiau, nei valstybinių. Daug daugiau. Tiesiog privačiuose namuose arba privačiuose butuose. Taigi, kaip sakant, tai, kad vaikas eina į privatų lopšelį, čia joks ne stebuklas.

(daugiau…)