Šio mėnesio įrašą pradėsiu nuo Benedikto kalbos bei pasidalinsiu teorine medžiaga, kaip skatinti kalbos raidą. Kodėl nuo Benedikto kalbos? Todėl, kad būtent po šio mėnesio mama jau nebesižymėdavo, ką Benediktas kalba, nes jis iš esmės…pradėjo kalbėti! VISKĄ. Taigi – 23 mėnesių Benediktas užsidėjo didžiulį riebų pliusą – AŠ JAU KALBU! O kaip sekasi kalbėti kitiems mūsų šnekoriukams?
Ką tik Vincentas pabaigė daryti varlę iš vienkartinės (popierinės/kartoninės) lėkštės. Vos išprašiau, kad leistų nufotografuoti, nes laksto su ja po kambarį ir kvaksi: „kvaaaa kvaaaa kvaaaa”.
Šį indą, pilną skanumynų, mano bernužėliai gavo dovanų per Velykas nuo Benedikto krikštamotės. Mes indą palikome pas senelius, tad dabar besisvečiuodami nufotografavome.
Dar vienas Vincento darbelis iš vienkartinės popierinės/kartoninės lėkštės- bitė.
Kai svečiavomės pas senelius, tai pasislėpę nuo močiutės, gaminome močiutėms ir krikštamotėms puokšteles Motinos dienos proga.
Vieną vakarą Vincentas „tvarkė” vieną stalčių virtuvėje ir išmėtė visus gėrimų šiaudelius. Kai paprašiau, kad jis juos surinktų, jis pasakė: „Neee-kaaaa” (ką tai reiškia iki šiol neišsiaiškinom. Arba „ne-a”(ne), arba „niekada”, arba…??? )Tada aš jam pasakiau, kad, kai surinksime visus šiaudelius, aš padarysiu jam iš jų eglutę ir jis gražiausiai viską surinko. Teko daryti eglutę.
Vakar vaikai ėjo į spektaklį. Į STALO TEATRO „Avinėlio kelionę”. Kad eisime į spektaklį, apsisprendėme tik jau grįžus tėtei iš darbo. Kadangi bilietai buvo gan brangūs, nusprendėme, kad išleisime trijulę. Beje, sušaukėme šeimos Tarybą.
Airidas su mama pagamino mielą paukštelį- genelį.
Airidas mamytei padovanojo ir vėrinį, suvertą iš spalvotų karoliukų.