Pagalvojau, kad būtų labai įdomu pasidalinti ir „pamedžioti”, kokius žaidimus tėvai žaidžia su vaikais…LAUKE. Juk dabar oras šyla, parke jau ne tik vaikštome ir/ar važinėjame dviračiais, bet ir prisėdame ant pievutės! Žodžiu, laikas parke iš tiesų išaugo (palyginus su šaltuoju metų laiku). Taigi: ką darome mes ir ką darote jūs? O gal kartu ką nors sugalvosime?
1. Mes supratome, kad mums vienas ir tas pats parkas – nuobodu. Taigi dabar pradėjome važiuoti į vis kitą parką. Ir, žinote, ką? Labai smagu! Į kuprinę įsimetame gerti (būtinai, nes juk važiuojame į naują vietą, tai nežinome, ar bus galima atsigerti), šio to užkąsti, į bagažinę – dviračius/paspirtukus/riedlentę ir…važiuojam! Tai iš tiesų labai paįvairina kasdienybę. Be to, daugiavaikei šeimai iš tiesų brangu keliauti su nakvyne, tačiau juk galima prisigalvoti tokių vienadienių kelionių, kai jautiesi taip, tarsi iš tiesų buvau kur nos pakeliavęs! Nes kiekviename parke laukia siurprizai: tai tvenkinys su antytėm, tai puikūs dviračių takeliai, tai nuostabūs rožių sodai, tai fantastiška žaidimų aikštelė. Žodžiu, nebijoti išbandyti naujų…parkų!
2. Namuose džiaugiamės neatsidžiaugiame, kad turime savo kiemą. Mažą kaip kišenė, bet mums užtenka sočiai! Žinote, kokia buvo pati geriausia investicija? Ogi supynės, čiuožykla, namelis ir smėlio dėžė. Pirkome juos „dėvėtus”, bet mums tarnauja puikiai! Kaimynų mergytė vis veržiasi pas mus žaisti…Tiesa, nežinau, ar dėl vaikų, ar dėl atrakcijų, bet, manau, dėl abiejų:)
3. Buvau nupirkusi berniukams badmintono raketes, tačiau šis žaidimas „neprigijo”.
4. Prisimenu, vaikystėje labai mėgdavau žaisti „ant dekiuko”: išsineši į lauką arbatos puodelius, arbatinuką, keletą žaislų ir…vaišini juos visus arbata. Manau, kad tą galima padaryti ir parke: juk nebūtinai neštis smėlio žaislus į smėlio dėžę, galima visa tai ir paįvairinti. Neabejoju, kad prie tokios arbatos puotos prisijungs ir daugiau vaikų:) O jei dar į puodelius įpilsite „tikros” arbatos (kad ir vandenuko), o į lėkštutes įdėsite po sausainiuką – sėkmė garantuota!
5. Ar darydavote vaikystėje „sekretus”? Tikriausiai lietuviškai jie vadintųsi „paslaptukai”… Pagalvojau, kad juk galima to išmokyti ir…savo vaikus. Vietoj stiklo juk galima naudoti peršviečiamą plastmasės gabaliuką (pavyzdžiui, iškirpti iš 1.5l mineralinio vandens butelio). Parke rinkti gėlytes (nežinau, kaip jūsų vaikai, bet maniškiai – nors ir kalbame, kad tegul gėlytės auga – vis atneša man kokią nuskintą), žolytes, įvairias smulkmes, po to jas gražiai sudėlioti, prispausti tuo gabaliuku ir…paslėpti po žemėmis. Kitą kartą kai eisite pasivaikščioti patikrinkite, ar „paslaptuką” kas nors rado? O gal jis vis dar ten???
6. Pasidarykite žmogeliukus. Prieš kelias dienas eidama namo su Morta prisiminiau, kaip mes – kai dar gyvenau Vivulskio (tada dar Pševalskio) gatvėje – su draugėmis kieme nusiskindavome gėlę-varpelį, užmaudavome ją sau ant piršto, ir tai būdavo princesė. Dar dabar prisimenu tą nepaprastą jausmą, kad ta princesė buvo man neišpasakyto grožio… Taigi nuskyniau nuo krūmo vieną tokią gėlelę ir Mortai. Parodžiau, kaip žaisdavau aš. Taip – abi su princesėmis – ėjome namo, o „princesės” tarpusavyje kalbėjosi… Kaip tik turėjau foto aparatą, tai net nufotografavau, nes mane užplūdo sentimentų banga:
7. Dar perskaičiau fantastiška idėją, kurios dar pačiai nepavyko įgyvendinti. Bet gal šią vasarą kaip nors pavyks. Žodžiu, su vaikais sodyboje/kieme susiorganizuokite filmų vakarėlį: pakabinkite ant virvės paklodę ir…pasiskolinkite (o gal turite?) projektorių. Pripūskite čiužinį/patieskite pledą, primėtykite pagalvių, tegul vaikai lenda su pižamomis į miegmaišius, atneškite jiems spragėsių, limonado…ir saulei jau beveik nusileidus tegul vaikai žiūri filmą. Fantastika, ar ne? Vienais metais mes namuose darėme lygiai tokį patį Naujų Metų vakarėlį. Kadangi vaikai buvo maži ir niekur negalėjome eiti, tai pasidarėme tokią atrakciją namuose (projektorių pasiskolinome). Buvo tikrai labai smagu… Ai, dar darėme mėsos fondiu…super!
8. Jeigu turite sodybą ir judrų vaiką…ant stipraus medžio stiprios šakos pakabinkite…padangą! Sako, kad niekas neprilygsta būtent tokioms supynėm. Aš nežinau, nes nelabai patinka suptis, todėl pasitikėsiu tais, kurie yra išbandę. Keletas pastabų: padangą BŪTINAI nuplaukite, o jos apatinėje dalyje pragręžkite skyles (kad būtų kur išbėgti lietaus vandeniui). MAzgas turi būti saugus, tarkim, dvigubas. Iš, aišku, išbandykite prieš leisdami suptis vaikams:)
9. Žinote, ko bene labiausiai laukia mūsų vaikai? Hamakų. Augustas jau daugybę kartų sakė, kaip jis norėtų atsigulti į hamaką ir paskaityti knygą. Vilhelmas sako: Pas babą yra tiek hamakų, kad mums visiems užteks! Man irgi jie nepaprastai patinka. Ypač gulėti kartu su kuriuo nors iš vaikų: skaityti knygą, stebėti debesis, būti KARTU.
10. Pernai Mortai į lauką išnešiau vaikišką vonelę ir plastmasines daržoves/vaisius. Kad jūs būtumėte matę, kaip ji smagiai žaidė! Savo darbe turėjau vandens stalą vaikams, tačiau – dėl klasės ypatumų – ten dažniau vaikams būdavo smėlis, o ne vanduo. Tačiau, atšilus orams, dažnai tą stalą išsinešdavome į lauką, ir vaikai galėdavo žaisti su įvairiais vandens žaislais. Taip vaikui ne tik smagu, bet jis ir mokosi, kas plaukia, kas skęsta, kodėl yra vienaip ar kitaip. Kaip sakant, smagiai pažįsta pasaulį!
11. Vilhelmas žavisi varlėmis, sliekais, vabalais, sraigėmis ir t.t. ir pan. Neabejoju, kad jis – ne vienintelis. Gaila, kad aš jais nesižaviu… Bet užtat su baba ir bočiumi jie puikiai aptaria visus tėvų sodyboje gyvenančius ropliukus. Prisimenu, pas probabą ir probočių irgi buvo išmokta puiki pamoka: Viliukas buvo lauke, rinko visas varles (po lietaus) ir…susidėjo visas į kišenę. Žinoma, kad kelios jų užtroško. Todėl dabar visada deda jas į dėžutes!
12. Jeigu aplink gyvena daugiau vaikų…suorganizuokite spektaklį. Tą kiekvieną vasarą darydavo a.a. probaba – į stovyklą atvažiuodavo ne tik giminės vaikai, bet ir jų draugai: vaikai kartu gamindavo valgyti, prisigalvodavo įvairiausios veiklos ir…pastatydavo spektaklį. Kiek pamenu, visi tik ir laukdavo stovyklos, apie ją kalbėdavo jau nuo pavasario ir anksčiau.
13. Nebijokite vasaros lietaus. Šokite į guminius, užsimeskite neperšlampamą striukę ir…kartu išeikite pasiausti lietuje. Jei lietus tikrai vasariškas, galima pasiausti ir su maudymosi kostiumėliu. Atrodo, paprasta mintis, bet…juk dažnai užsidarome namuose ir lietų stebime pro langą, o kiek vaikui pojūčių, jei vis dėlto išeitumėme į lauką. Menu vieną kartą, kai tai padarėme su Augustu: jis atsistojo po daugiabučio lietvamzdžiu Jeruzalėje ir…leido bėgti tai srovei sau ant galvos! Vanduo taškėsi į visas puses, o jis net krykštė iš malonumo (jam buvo dveji metukai ir keli mėnesiai). O kur šokinėjimas lietui lyjant per balas…tiesiog fantastika!
14. Dirbkite sodo darbus. Pernai su Morta sodinome gėles (gaila, kad neišaugo…), berniukai padėjo tėtei sodinti žolę (irgi, gaila, neišaugo…):))) Be to, kai Gabrielius tvarko sodą, tai visi vaikai padeda: renka šakas, grėbia ir t.t. ir pan. Kuo daugiau dirbate sode, tuo daugiau gali padėti vaikai: juk jie gali išrauti piktžoles, laistyti daržoves savo mažu laistytuvėliu ir t.t. ir pan. Mačiau pirkti net vaikiškus sodo įrankius. Tam, kad kuo daugiau laiko būtumėte KARTU!
15. Vasarą džiaukite rūbus lauke. Ir dar geriau – ant virvės. Tegul vaikas prisega juos skalbinių segtukais. Smulkiajai motorikai tokia veikla – lobis.
16. Jeigu nusibodo į parką važiuoti su dviračiais/paspirtukais/riedlentėmis, pasiimkite kreideles (na, tas, kuriomis galima piešti ant šaligatvio ir/arba asfalto). Manau, kad bus smagu ne tik vaikams – vaikų piešiniai akį džiugins ir visiems praeiviams.
17. Visai neseniai pažįstama pasakojo kaip jos vyras vakarais kieme organizuoja vaikams su dviratukais varžybas.
Žodžiu, ką darote jūs, kad vaikams būtų įdomu žaisti lauke? Na, kad ir ne kasdien, bet juk kartais norisi ypatingos dienos? Kokia ji?