Prieš keletą dienų gavau tokį laiškutį:

Nusprendžiau kreiptis pagalbos į Jus, nes jau nebežinau, ko griebtis. Sūneliui 2 metai ir 7 mėnesiai. Jau kokį pusmetį vaikas gražiausiai „sysiuką“ daro į tualetą ir netgi naktį atsikelia ir pasiprašo, bet va su dideliu reikalu bėda… Niekur kitur nedaro, TIK į kelnes… Pradžioje aiškinome, kad kaip ir sysiuką, didelį reikalą reikia daryti į tualetą, paskui bandėme gėdyti (bet tikrai švelniai ir negrasinome bei jokiu bausmių ar pan. nežadėjome), o dar vėliau bandėm tualetą pakeisti puoduku, o dar vėliau bandėm „gaudyti“ momentą, bet kai pagavus pasodindavom ant puodo, tada jis nė trupinėlio neišspausdavo. Dabar jau niekaip nebereaguojam, bet niekas ir nesikeičia. Kokių dar priemonių imtis, kaip išmokyti vaiką?

Būčiau be galo dėkinga už atsakymą.

Kaip tik rudenį ieškojau informacijos šia tema, nes su panašia problemyte susidūrė mano draugė (tiksliau, jos vaikelis, nors, žinoma, vaikeliui tai atrodo daug mažesnė problema, nei tėveliams)… Kai ieškojau informacijos, pastebėjau, kad tikrai daug tėvų susiduria su šia problema. Kai kurie tėvai vos ne panikoje, nes jų vaikams – ketveri ar net penkeri metai. Kokius patarimus pavyko rasti?

Iš esmės – laukite. Kuo didesnę problemą iš to darysite, tuo ilgiau visas šis reikalas užsitęs, tuo nesmagiau bus visiems.Iš tiesų dauguma vaikų šią problemytė išauga. Yra vaikų, kurie pradžioje viską darė „ant puodo”, o po to nusprendė tuštintis tik į sauskelnes. Išaugo ir tie.

Paprastos gudrybės: duokite daugiau gerti vandens ir valgyti skaidulinio maisto; nepadauginkite maisto, kuris skatina vidurių užkietėjimą (kai vaikas „užlaiko”, dažnai viduriai užkietėja, po to skauda tuštinantis ir taip lengva patekti į užburto rato pinkles). Raskite, kas vaiką motyvuotų. Pavyzdžiui, lipdukai:) Vaikams, kurie šlapinasi į lovą, patariama daryti „sausų” ir „šlapių” naktų kalendorių piešiant lietutį arba saulytę. Viena šeima, kurios pasisakymą pavyko rasti, teigė, kad jų vaikas labai greitai pradėjo tuštintis į tualetą, kai tėvai nupirko daug mažų žaisliukų, kuriuos sudėjo į dėžę. Kiekvieną kartą, kai vaikas pasituštindavo į tualetą, galėdavo išsirinkti  žaisliuką. Gal pavyktų motyvuoti ir jūsiškį?

Jokiu būdu vaiko nebauskite. Problemos taip neišpręsite, galite ją tik pagilinti. Jokiu būdu neverskite sėstis ant tualeto/puodelio. Be to, patariama net nepriminti vaikui, kad jam reiktų nueiti į tualetą – tai jo atsakomybė, o ne jūsų.

Kaip visada – geriau, kad vaikas gautų dėmesio už tą elgesį, kokio norite, nei už tą, kokio nenorite. Jeigu vaikas pasituštintų pats, audringai sureaguokite, o jei nesituština – nereaguokite (kaip ir sakote, kad darote). Yra manančių, kad tai – vienas būtų gauti tėvų dėmesio. Todėl – jei reaguojate – tai gali tapti puikiu įrankiu vaiko kovoje dėl valdžios: taip jis bandys jums įrodyti, kad jūs – ne viršininkas!

Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios priežastys yra:

Medicininės: Pavyzdžiui, chroniškas vidurių užkietėjimas. Vaikai, sergantys šia liga, nejaučia, kad nori eiti į tualetą.

Baimė: Vaikai įsivaizduoja, kad „kakas” yra jų kūno dalis. Todėl nenuostabu, kad juos gali imti panika kaskart einant į tualetą… Yra vaikų, bijančių nukrentančio „kako” garso, skausmo (jei prieš tai buvo užkietėję viduriai ir skausmingai tuštinosi) ir t.t.

Gėda: Suaugusieji – net patys to nejausdami ir visai apie tai negalvodami – vis pajuokauja, kad „kakas” smirdi ir t.t. Kai kurie vaikai yra itin jautrūs ir..nusprendžia nebesituštinti. Su tokiais vaikais reikia kalbėti, kad tuštinimasis – normali ir kasdieninė gyvenimo dalis. Viena šeima dalinosi patirtimi, kad – tai supratę – pasiūlė savo mažyliui eiti kartu su tėte į tualetą, kai šis tuštinasi ir tėtė eidavo kartu su sūnumi, kai tuštindavosi jis. Po to tą patį darė mama su antru vaiku, kuri buvo mergaitė. Tai šeimai būtent toks sprendimas padėjo išspręsti problemą.

Užsispyrimas: ir vis dėlto daugumai tėvų geriausiai pritaikoma yra ši…priežastis. O ji reikalauja išradingumo: kaip įrodyti vaikui, kuriam daug patogiau tuštintis į sauskelnes, kad tuštintis į tualetą yra daug higieniškiau??? Kai kurie tėvai labai priešinasi „apdovanojimams” už pasituštinimą, tačiau – kiek teko „išpažinčių” perskaityti – itin daug kam jie suveikia. Be to…juk tikrai nereikės vaiko „papirkinėti” iki paauglystės – beveik visais atvejais tai – išaugama!

Taigi:

a) pasistenkite išsiaiškinti priežastį (tiksliau, įsitikinti, kad tai – ne medicininė problema);

b) ieškokite tinkamiausio būdo kaip vaiką motyvuoti;

c) turėkite kantrybės – tai tikrai baigsis!

P.S. Keletas minčių, kuriomis dalinosi tėvai, kurie atpratino savo vaikus: 1) Kaskart, kai vaikas pasituštindavo į kelnes…padėdavo tas kelnes ir sakydavo, kad viskas, kelnių nebėra. (Šiems tėvams pasisekė, nes vaikas sureagavo). 2) Vaiką apiprausdavo drungnu vandeniu. Ne šaltu, tačiau ir ne tokiu, koks būtų vaikui malonus. Po keliolikos kartų vaikas nusprendė, kad vis dėlto geriau tuštintis į tualetą, nei  būti apiplaunamam drungnu vandeniu. Žodžiu, būdų yra ir ne vienas – reikia tik atrasti tinkamą!

Sėkmės ir kantrybės…ir gal dar perskaitys kokia mamytė ar tėvelis, kurie sėkmingai įveikė šį nepatogumą ir pasidalins kokia genialia mintimi!